Festivalyje, kurį antrą kartą surengė Klaipėdos savivaldybės Etnokultūros centras su suvo pagalbininkis, dalyvavo gausus būrys svečių iš Airijos, Albanijos, Argentinos, Armėnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Indijos, Italijos, Kroatijos, Lenkijos, Serbijos, Ukrainos, Vengrijos. Pasirodė ir žinomi Lietuvos etnografiniai ansambliai.
„Lauksnų“ scenoje lenkai demontravo prakartėles, vengrai parodė, kaip indigu spalvina tekstilės audinius, svečiai iš Bosnijos ir Hercegovinos pristatė siuvinėjimo meną, Indijos ansamblis „Sabrang“ atskleidė iš šios šalies po pasaulį pasklidusios čigonų klajoklių šokių subtilumus, o paskui surengė įspūdingą ir savo tautinio meno koncertą.
Klaipėdos piliavietėje festivalio dienomis vyko net du „Lauksnų“ renginiai, skirti lietuvių polifoninėms dainoms – sutartinėms, įrašytoms į UNESCO Reprezentavųjį žmonijos nematerialaus paveldo sąrašą. Kanklių, skudučių garsai, sutartinių atlikėjų balsai užliejo Šiaurinės kurtinos kiemą.
Žiūrovai sveikino etnografinius kolektyvus „Čiulbutė“ (Ignalina), „Laukis“, „Trys keturiose“ (Vilnius), „Linago“, „Sasutalas“ (Kaunas), „Saulala“, „Siaudela“, „Žemyna“ (Biržai). Bendras etnokultūrą propaguojančių grupių „Šalave“ ir „Girių dvasios“ (Vilnius) projektas sujungė sutartines ir elektroninę muziką.
Teatro aikštė virto pagrindine grojančių, šokančių ir dainuojančių festivalio dalyvių arena – žiūrovai čia stebėjo lėlių teatrų spektaklius, dalyvavo švietėjiškuose užsiėmimuose, filmų peržiūrose. Prie paminklo Toravos Anikei šurmuliavo senųjų amatų, kulinarijos paveldo puoselėtojų mugė.
Paskutinę festivalio dieną surengtame didžiąjame koncerte „Lauksnų sietynas“ pasirodė albanų liaudies izopolifoninės muzikos ansamblis „Bilbili“, Dnipro regiono kazokų dainininkų grupė „Volodar“, savo talentą demonstravo grojimo airišku dūdmaišiu virtuozas Chrisas Mc'Mullanas.
Publiką užbūrė Prancūzijoje gyvenančių, bet savo gimtinės neužmirštančių armėnų duduko (pučiamasis instrumentas iš abrikosmedžio) meistrų trio „Arsava“ garsai, Radžastano kalbelijos ansamblio „Sabrang“ pasirodymas. Teatro aikštės scenoje sutartines traukė atlikėjai iš visos Lietuvos.
Finalinį koncertą vainikavo bendras festivalio svečių ir organizatorių šokis ant Teatro aikštės grindinio – susikibę įvairių šalių ir tautybių atstovai, grojant serbų muzikantams, dar ilgai lyg pašėlę suko ratelius, dainavo. Žiūrovai irgi buvo įtraukti į „Lauksnų sietyno“ sūkurį.
Uostamiestyje ansambliai surengė pusšimtį koncertų, pristatė dvylika į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašytų liaudies meno tradicijų.
