Tarptautinis Th.Manno festivalis tapo neatsiejama Kuršių nerijos kultūros peizažo dalimi. Jis kasmet poilsiautojams išskleidžia unikalių, niekur kitur nekartojamų autorinių programų vėrinį, tęsia savo geriausias ir kuria naujas tradicijas.
Festivalio tęstinumą pabrėš ir simboliška pradžios akcija: Neringos miestas pagerbs ilgametį renginio globėją, kadenciją baigusį Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų – jam bus suteiktas Neringos miesto garbės piliečio vardas.
Brangina žmonių bendravimą
Th.Manno festivalį buvęs valstybės vadovas globoja nuo 1999-ųjų. Jis ne tik kasmet atvyksta į renginio atidarymą, bet ir ne kartą yra dalyvavęs festivalio Žodžio programos diskusijose.
Pasak šį festivalį rengiančios Th.Manno kultūros centro direktorės dr. Linos Motuzienės, tokia partnerystė reikšminga visai Neringai plėtojant intelektualių kultūros renginių ir kultūrinio turizmo tradiciją unikaliame Lietuvos kampelyje.
„Kultūra šiandien – ne tik atsvara brutaliai jėgai. Tai – ir mėginimas atkovoti gėriui ir šviesai priklausančias teises. Taip aš suprantu šio festivalio paskirtį ir prasmę, taip vertinu čia vykstančius koncertus, parodas, konferencijas ir – svarbiausia – geranorišką ir atvirą žmonių bendradarbiavimą“, – teigė V.Adamkus.
Jo įsitikinimu, festivalio puoselėjamos Th.Manno humanistinės idėjos šiandien itin reikalingos ir svarbios, o stabilūs renginio gerbėjai, suvažiuojantys iš Lietuvos ir užsienio, liudija „susikalbėjimo, dialogo, tolerancijos ir supratimo galimybę“.
Pagerbimo ir regalijų įteikimo prezidentui V.Adamkui ceremonija vyks liepos 14 d. 10 val. Nidos Švč.Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje.
Dalyviai mąstys apie tėvynę
Intelektualų diskusijos Th.Manno memorialinio muziejaus terasoje – viena įdomiausių festivalio programos dalių. Šiemet jas kaitins ir provokuojanti renginio tema „Tėvynių Europa“. Rengėjai kvies lektorius ir publiką permąstyti tėvynės sąvoką.
Kaip pažymėjo Th.Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkė dr. Ruth Leiserowitz, šiandien tėvynės sąvoka nebūtinai fiksuotina erdvėje. „Ji gali telktis aplink idėją, leidinį ar renginį – tokį, kaip mūsų festivalis“, – svarstė istorikė.
Pirmą kartą Žodžio programoje dalyvaus rašytojo Th.Manno brolio Heinricho šeimos atstovas. Tai – jo vaikaitis, Čekijoje užaugęs režisierius ir rašytojas Jindrichas Mannas. Su publika taip pat susitiks Kanados lietuvis rašytojas Antanas Šileika, vokiečių literatūrologas Uwe Neumannas, lenkų poetas ir vertėjas Tomaszas Rožyckis.
Svečias iš Vokietijos dalyvaus ir rytiniuose Th.Manno kūrybos skaitymuose Kuršių nerijos istorijos muziejuje. Po pernykščio eksperimento šiuos jaukius „kavos su rašytoju“ rytmečius nutarta pratęsti.
Sėkmingai įsitvirtina ir jaunųjų intelektualų esė konkurso tradicija. Šįmet konkurse dalyvavo 15 kūrėjų. Laureatai ir jų darbai bus pristatomi liepos 18-osios skaitymuose.
Grįš publikos numylėtiniai
Tačiau didžiausia bus muzikos programa: Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje klausytojų laukia aštuonių vakarų muzikinė kelionė su žinomais Lietuvos ir užsienio atlikėjais, daug negirdėtų kūrinių ir bendradarbiavimo naujienų.
Anot festivalio muzikos programos kuratorės muzikologės dr. Vytautės Markeliūnienės, koncertuose megsis dialogai tarp muzikos stilių, epochų ir žanrų, kompozitorių ir atlikėjų.
Jau pradžios koncerte negirdėtą autorių dialogą žada festivalio debiutantai iš Austrijos – baritonas Wolfgangas Holzmairas ir Nidoje gimusi pianistė Gaiva Bandzinaitė. Kitas debiutantas – garsus lietuvių operos solistas Edgaras Montvidas – su britų pianistu Simonu Lepperiu laviruos tarp operos ir dainos žanrų.
Įdomų kūrinių derinį pateiks ir „Lietuviškos muzikos valanda“, šiemet skiriama kompozitoriams Eduardui Balsiui ir Vytautui Barkauskui, bei seni festivalio bendražygiai pianistas Daumantas Kirilauskas ir smuikininkė Ingrida Armonaitė.
Šventėje pasirodys ir kiti ilgamečiai jos bičiuliai – choras „Aidija“, Kauno kvartetas, trio „FortVio“. „Pasikliaudami vieni kitais galime sukurti unikalių projektų“, – džiaugėsi V.Markeliūnienė.
Tarkime, susibūrę į mažą orkestrą festivalio senbuviai atliks simfonijai prilygstantį Franzo Schuberto Oktetą. O festivalio pabaigos vakaras virs maža dainų švente. Mat net trys lietuvių dirigentai, studijuojantys Austrijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje, diriguos chorui „Aidija“ kūrybinėse dirbtuvėse (dar viena festivalio naujovė!) parengtas tų šalių muzikos programas.
Kino naktys – su muzika
Įdomūs susitikimai publikos laukia ir parodų salėse bei kino naktyse, kurios šįmet kelsis į Neringos gimnaziją.
Paroda Kuršių nerijos muziejuje supažindins su amžių sandūros menininkių seserų Annos ir Helene Michelau akvarelėmis ir fotografijomis iš privačių kolekcijų. Šios menininkės kūrė Nidos kolonijoje.
Naujos šiuolaikinio meno parodos atkeliaus į Virginijos ir Kazimiero Mizgirių menininkų namus, VDA Nidos meno koloniją.
Savaip prie „Tėvynių Europos“ temos prisilies Goethe’s instituto festivaliui parinkti šeši filmai. Labiausiai intriguoja austrų režisieriaus Hanso Karlo Breslauerio nebyliojo filmo „Miestas be žydų“ (1924 m.) seansas. Šį kūrinį tik per stebuklą pavyko išgelbėti nuo nacių sunaikinimo surinkus po pasaulį pasklidusias jo atplaišas ir rekonstravus visumą.
Nidoje filmą gyvai garsins specialiai šiai premjerai muziką sukūręs garso ir medijų menininkas Thomas Koneris.
Festivalyje viešės ir vokiečių kino režisierius Thomas Stuberis. Jis pristatys tris savo filmus, tarp jų – Kuršių nerijoje kurtą juostą „Kruzas“. Dar du vakarus bus rodomas jo tėvynainio Edgaro Reitzo filmas „Kita tėvynė – ilgesio kronika“. Į programą įtrauktas ir Pawelo Pawlikowskio „Šaltasis karas“.
Th.Manno festivalis. Liepos 13–20 d. Nida.
