Paliesiaus dvaras vieta, kur jūs ir jūsų šeima galėsite pailsėti gamtoje bei pasimėgauti aukščiausios kokybės klasikine muzika puikios akustiškos koncertų salėje.
Viešbučių ir poilsio kompleksas gamtos glėbyje yra ne tik estetiškai patraukli vieta. Tai – istorinių pastatų ir šiuolaikiško interjero architektūrinė sintezė.
Dvaras mena XVII amžių. Būtent tada jį įsigijo grafas Tyzenhauzas, o vėliau jis priklausė LDK didikams. Šiuo metu kompleksas yra restauruotas, yra atgaiva ne tik akims, bet ir sielai.
Aplink Paliesiaus dvarą vingiuojantis sveikatingumo takas veda į laukinę gamtą, čia vyksta įvairūs kūrybiniai bei sporto užsiėmimai mažiems ir dideliems.
Kiekvieno koncerto metu taip pat teikiami specialūs pasiūlymai lankytojams, kuriuos galima rasti Paliesiaus dvaro tinklapyje.
Liepos muzikinė programa:
Liepos 7 d. „Netikėti prisilietimai“: gitaros meistras Martynas Kuliavas ir sutartinių giedotojų grupė „Ūtara“.
Netikėti prisilietimai – gitaros ir sutartinių dermės ieškojimai. Liepos 7 d. M.Kuliavas Paliesiaus dvare pasirodys kartu su sutartinių giedotojų grupe „Ūtara“ bei muzikantais Robertu Vilčinsku ir Andriumi Afinogenovu.
Pelnytai vienu geriausių muzikantų Lietuvoje tituluojamas gitaristas, sukūręs daugybę dainų Marijonui Mikutavičiui, Arinai, Gyčiui Paškevičui, Janinai Miščiukaitei ir kitoms šalies muzikos pažiboms, šiuo muzikiniu projektu siekia pristatyti unikalų požiūrį į Lietuvos nacionalinį turtą – sutartines.
„Kodėl nepabandžius prisiliesti prie mūsų muzikinio paveldo perlo šiuolaikiškai? Sutartinių ir naujų harmonijų derinys gali tapti nauju atradimu daugeliui iš mūsų, jau nekalbant apie jaunąją kartą. Prie savo istorijos turime liestis ne tik su ašara akyse, bet ir su pagarba tam, ką turime“, – kalbėjo M.Kuliavas.
Liepos 14 d. Gintaras Januševičius (fortepijonas).
G.Januševičius išgarsėjo 2004-aisiais, tapęs jauniausiu Tarptautinio Monrealio konkurso finalininku, o konkurse paskambintus S. Rachmaninovo Etiudus-paveikslus, op. 39 gyrė tokie fortepijono meistrai kaip Jean-Philippe'as Collard'as, Kum-Sing Lee, Michelis Dalberto, Benedetto Lupo.
Etiudų-Paveikslų įrašas netrukus apkeliavo viso pasaulio radijo stotis, o pianistas įžengė į legendinę Maskvos P Čaikovskio konservatorijos Didžiąją salę, Barselonos „Palau de la Musica Catalana“, Wiurcburgo Rezidenciją, Monrealio Wilfrido Pelletier salę, Madrido Auditoriją, Šenženio koncertų salę, Paryžiaus „Salle Cortot“, Berlyno Kapituliacijos salę...
Atlikėjas koncertavo daugiau kaip su 30 orkestrų, solines bei kamerines programas pristatė daugelyje Lietuvos ir Vokietijos miestų, o taip pat Niujorke, Vašingtone, Hamamacu, Rio de Žaneire, Berlyne, Prahoje, Šendženyje, Londone, Paryžiuje, Madride, Romoje, Vienoje, Barselonoje, Stokholme, Tel Avive, Varšuvoje, Budapešte, Dubline, Ciuriche ir kitur.
G.Januševičius bendradarbiauja su kompozitoriais Jörgu Widmannu, Viktorija Poleva, Octavio Vazquezu, Dereku Woodsu, Ashley Hribar. 2017 metais Klaipėdoje jis įkūrė vasaros fortepijono akademiją „Klaipėda Piano Masters“, savo muzikinėmis idėjomis bei paskaitų įvairove neturinčią analogų pasaulyje.
Liepos 20 d. Guoda Gedvilaitė (fortepijonas).
G.Gedvilaitė į Paliesiaus dvarą grįžta su nauja programa. „Genialios moterys – kompozitorės. Prancūzė Lili Boulanger gimė dainininkės ir kompozitoriaus šeimoje. Jos vyresnioji sesuo Nadja – garsi to laikmečio kompozitorė, dirigentė ir pedagogė.
Lili gyvenimas, deja, buvo labai trumpas, tačiau per 25 savo gyvenimo metus ji spėjo sukurti nepamirštamų kūrinių, laimėti didžiausią apdovanojimą kompozitoriams „Prix de Rome“ ir taip likti nemirtinga.
Vokietei Clarai Wieck–Schumann likimas padovanojo kompozitorės talentą, pianistės karjerą, genialų vyrą, 8 vaikus ir ilgą, muzikos ir rūpesčių pilną, gyvenimą.
Apie tai, kaip moterys išreiškia savo meilę, nuojautas ir išgyvenimus muzikos garsais, papasakosiu savo rankomis, pirštais, mintimis ir jausmais“, – kalbėjo pianistė apie savo programą.
Įkvėpta žinomų kompozitorių A.Piazzolos, C.Saint – Saenso, F. Poulenco ir O.Respighi kūrinių, programos antrąją dalį ji nuspalvins savo sukurtomis aranžuotėmis.
Naujausi G.Gedvilaitės darbai – Niujorke gyvenančios garsios bigbendų vadovės ir kompozitorės Marios Schneider kūrinio „Hang Gliting“ ir italo O.Respighi „Pines of Rome“ transkripcijos fortepijonui.
„Vieną vakarą klausydamasi „Hang Gliting“, panorau šią muziką pagroti fortepijonu. Susisiekiau su kompozitore, gavau leidimą ir kibau į darbą. Labai įdomu yra šimtus kartų klausytis, transponuoti saksofonų balsus, atsirinkti pobalsius, surinkti ritmą, palaikyti judėjimą ir visa tai pritaikyti fortepijoninei faktūrai, spalvoms bei technikai“, – pasakojo pianistė.
„Pines of Rome“ – tai didelis simfoninis kūrinys apie Romos pušynus. „Kokia laimė, jog fortepijonu galiu perteikti kiekvieną patikusią ir mane įkvėpusią melodiją, harmoniją, spalvą ir nuotaiką. Ši programa moteriška ir stipri. Ją ruošiu su didele aistra ir meile“, – sakė G.Gedvilaitė.
Liepos 24 d. Tordas Gustavsenas (fortepijonas, Norvegija) ir Tore Brunborgas (saksofonas, Norvegija).
„Jo melodijos – hipnotizuojančiai stiprios“, – teigia britų leidinys „The Guardian“. „Kiekviena nata – tobulai sudėliota“, – rašo „The Times“. „Jis visiškai įtraukiantis ir stebuklingas“, – taip vieną Tordo įrašų apibūdina džiazo biblija vadinamas JAV žurnalas „Downbeat“.
Šis pianistas yra be galo gerbiamas muzikos kritikų, tarp daugybės T.Gustavseno apdovanojimų yra ir norvegiškasis „Grammy“. 2003 – 2007 metais jo trio išleido tris albumus, kurie sužavėjo kritikus „įsimintinu skaistumu“ bei „meditatyviais atspalviais“.
Albumai pavergė išrankią Norvegijos auditoriją, jų buvo parduota daugiau kaip šimtas tūkstančių egzempliorių, o muzikantai už šį darbą 2005 metais laimėjo „Natjazz“ prizą.
Anot T.Gustavseno, jo kūrybinis potencialas ir darbingumas labai priklauso nuo organiško kūrybinio proceso – įkvėpimo ir paklusimo jį užplūstančiai kūrybiniai energijai.
„Mintis turi tekėti, tai energija, kuri susijungia su mano šaknimis, potyriais ir jausmais. Pamažu įgaudama pavidalą, ji tampa mano vidiniais himnais“ – rašo T.Gustavsenas.
Pianistui rūpi išsaugoti savo muzikos dvasingumą bei ryšį su lopšinėmis, kuriose jis nuo vaikystės semiasi įkvėpimo. „Muzika nebūtinai turi skambėti įdomiai, svarbiausia – jos gyvybingumas ir šviežumas.“
Kūrėjas prisipažino kiek pasiilgstantis naivumo šių dienų džiazo kontekste, dėl to savo pasirodymuose jis stengiasi kuo labiau pasinerti į spontaniškus jausmus. Jo manymu, sėkmės receptas glūdi atsipalaidavime, pasitikėjime savimi ir kuklume.
