Apie tai – pokalbis su Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininku Mykolu Natalevičiumi.
- Kiek glaudus buvo iki šiol Baltijos šalių bendradarbiavimas muzikos srityje?
- Tam tikras bendradarbiavimas buvo. Be tam tikrų ryšių, taip lengvai nebūtume pradėję šio projekto. Tačiau, man pradėjus vadovauti Kompozitorių sąjungai, pastebėjome, kad trūksta bendros veiklos.
Tuo metu ore tvyrojo daug idėjų. Galvota apie galimybę kartu organizuoti renginius. Tai skambėjo gana abstrakčiai, tačiau pradėjusi dirbti nauja Kompozitorių sąjungos taryba pasitvirtino naujas strategines gaires, numatančias, kokiomis kryptimis veikla turėtų būti stiprinama.
Pasirodė, kad tokiai šaliai kaip mūsų, yra būtinas tarptautinis bendradarbiavimas, telkimasis viešinant lietuvišką ir viso Baltijos regiono meną. Realybė yra tokia – mūsų 3 milijonai pagal naujausius duomenis.
Tokios kaimyninės šalys kaip Lenkija, nekalbant apie Vakarų Europą, net sudėjus visus Baltijos šalių gyventojus, yra kelis kartus didesnės. Mes gal panašesni į skandinavus, bet ir jų yra daugiau.
Taigi, blaiviai mąstant, nėra kitos išeities, kaip plėsti mūsų menininkų idėjų įgyvendinimo lauką. Todėl šiemet kuriamas Baltijos šalių šiuolaikinės muzikos tinklas, kuriam gautas finansavimas iš Šiaurės šalių fondo „Nordic Culture Point“. Tai galime pavadinti tų ore tvyrojusių idėjų išraiška.
- Neseniai su nedidele lietuvių delegacija vykote į Taliną, kur buvo nubrėžtos naujojo tinklo gairės. Būrėtės ten šiuo tikslu, ar kelionės akstinas buvo ISCM Pasaulio muzikos dienos, kurias šiemet rengė estai?
- Norėčiau pradėti nuo priešistorės ir papasakoti, kaip viskas klostėsi iki tol. ISCM Pasaulio naujosios muzikos dienos – gera proga susitikti, nes vienoje vietoje susirenka daug žmonių: prodiuserių, kompozitorių, renginių organizatorių iš viso pasaulio.
Tai savotiška supermugė, didelis suvažiavimas. Tačiau mūsų viešnagė tinklaveikos reikalais ir šis festivalis nebuvo susiję. Tiesa, į Estiją vykome dėl tam tikrų logistinių sumetimų, - tam, kad visi reikalingi žmonės būtų vienoje vietoje.
Pačią idėją iškėlė Estijos kultūros ministerijos atstovė, su kuria pernai susipažinau mugėje „Classical: NEXT“. Šioje mugėje Kompozitorių sąjunga, Muzikos informacijos centras ir Nacionalinė filharmonija dalyvauja kasmet. Man, kaip mugės naujokui, iš karto kilo klausimas, kaip ją išnaudoti kuo efektyviau ir pasiekti apčiuopiamo rezultato.
Estijos stende sutikau Estijos kultūros ministerijos patarėją muzikos klausimais Madli-Liis Parts. Ji taip pat yra ilgametė muzikos renginių prodiuserė ir buvusi Estijos kompozitorių sąjungos pirmininkė.
Pradėjome dalintis idėjomis, kad būtų puiku Baltijos šalyse kažką nuveikti kartu. Kolegė iš Estijos apsidžiaugė, kad mums tai rūpi ir pasiūlė atvykti į Taliną ISCM Pasaulio muzikos dienų metu, o tuo pačiu surinkti atstovus iš trijų šalių pokalbiui. Šis kvietimas labai nudžiugino.
Reikėtų padėkoti Estijos kultūros ministerijai, kuri suteikė patalpas tinklo susitikimui, mus palaikė. Pernai taip pat dalyvavau ISCM Generalinėje asamblėjoje, kurioje susipažinau su latvių atstovais ir Estijos kompozitorių sąjungos pirmininku, kurie taip pat idėjai pritarė.
Taigi visa tai „paruošė dirvą“ ir leido, susirinkus prieš porą savaičių, gana konstruktyviai padiskutuoti ir išgryninti dvi pagrindines kryptis, kuriomis Baltijos šalių bendradarbiavimą norėtume plėtoti.
- Kokios tos kryptys, kokie bendradarbiavimo prioritetai ir pagrindinis tikslas?
- Į tinklą pakviestos trijų krypčių institucijos – kompozitorių sąjungos, muzikos informacijos centrai ir muzikos akademijos.
Tai buvo pirmasis tinklo susitikimas, turėsime šiemet dar du -- Rygoje ir Vilniuje, kur patikslinsime programą. Pastarasis suvažiavimas buvo pažintinis, skirtas aptarti, ką norime daryti kartu. Jo metu išsirinkome atsakingąją tinklo grupę, atstovaujančią kiekvienai šaliai.
Taip pat diskutavome apie pagrindines veiklos kryptis. Pirmoji – tai kasmetiniai bendri renginiai. Tai, atrodo, yra vienas labiausiai visiems rūpimų aspektų. Antroji kryptis – Baltijos šalių muzikos viešinimas.
Pirmoji kryptis artimesnė kompozitorių sąjungoms, nes jos dažniausiai arba pačios organizuoja, arba prisideda organizuojant festivalius. Viešinimas aktualesnis muzikos informacijos centruose dirbantiems atstovams, - tai jų pagrindinis darbas.
Susitikimo metu sutarėme, kad jau po dviejų metų pradėsime plėtoti bendrą Baltijos šalių šiuolaikinės muzikos festivalį, o kitais metais pradėsime nuo nedidelio ciklo Latvijos muzikos dienose, kur bus pristatyta visų Baltijos šalių muzika. Jau aptarėme ir nusprendėme, kuriose šalyse viskas vyks trejus metus į priekį.
Džiaugiuosi, kad sutarėme gana lengvai ir iš karto pradėjome veikti – dabar kaip tik ruošiamos paraiškos, susijusios su aptartomis idėjomis.
Atstovauti Baltijos regionui patrauklu, bet kartu ir sudėtinga. Kiekviena šalis turi savitą kultūrą, nors daug ir panašumų. Mūsų labai mažai, o pasaulyje žmonės klausosi daug įvairios muzikos, yra daug puikiai išreklamuotų vardų, kurių muzikos patogu klausytis.
Todėl žmogui, pavyzdžiui iš Meksikos, Japonijos, gana sudėtinga išaiškinti, kad esama lietuviškos muzikos, truputį kitokios latviškos ir dar šiek tiek kitokios estiškos. Net išsilavinusiam žmogui tai painoka, nes nedidelius regionus žmonės yra linkę jungti.
- Vadinasi, tinklo kontekste Baltijos šalių kompozitorius pristatysite kaip atstovaujančius visam regionui kūrėjus?
- Tai neišvengiama. Lietuvoje jau kurį laiką kalbame apie problemą, kad mums trūksta vitrinos tipo renginių, į kuriuos būtų kviečiami užsienio prodiuseriai, ieškantys naujų vardų. Šiuolaikinės muzikos srityje jau nemažai nuveikta, bet norėtųsi žymiai daugiau. Šiuo atveju racionalu išnaudoti bendrą Baltijos šalių vardą, kuriant bendrą „brandą".
Jau anksčiau esu girdėjęs iš kolegų, kad jie neprieštarauja tokiam atstovavimui, kad reikėtų rasti tam tikrus raktažodžius, geriausiai apibūdinančius Baltijos šalių muziką. Galime labiau atkreipti į save pasaulio dėmesį, jei atstovausime regionui, o ne pavienėms šalims. Pavyzdį galėtume imti iš Šiaurės šalių, kurios sėkmingai tai daro. Turime puikių kaimynų.
Baltijos ir Skandinavijos šalių bendradarbiavimui netgi yra skiriamos lėšos. Neseniai suaktyvinti bendrai veiklai įkurtas Baltijos šalių kultūros fondas, į kurį kiekviena šalis investuoja po 100 tūkst. eurų.
Prie to prisideda Šiaurės šalių ministrų taryba. Taigi šių regionų bendradarbiavimas yra perspektyvus ir jau įgijęs pagreitį. Naujasis Baltijos tinklas, kaip jau minėjau, taip pat finansuojamas Šiaurės šalių institucijos.
Reikia nepamiršti ir tokių puikių kaimynų kaip lenkai – kultūrinis bendradarbiavimas su jais turi gražias, gilias tradicijas. Šių ryšių taip pat nenorime nutraukti, -- atvirkščiai, tik stiprinti. Tarkime, Kompozitorių sąjunga šiemet festivalyje Lenkijoje „Sacrum Profanum“ pristatys lietuvių muzikos programą.
Labai džiugu, kad tam gavome finansavimą iš Kultūros tarybos. Turime kvietimų bendradarbiauti pristatant Baltijos šalių muziką ir iš kitų festivalių. Lenkijos rinka didesnė, tad svarbu, kad į ją patektų ir lietuviška muzika.
- Ar naujasis tinklas palies ir muzikologų, kurie taip pat priklauso kompozitorių sąjungoms, veiklą?
- Kūrybinė ir tiriamoji veikla yra neatskiriamos. Verta paminėti, kad jau daugelį metų tradiciškai rengiamos Baltijos muzikologų konferencijos, taigi muzikologijos lauke Baltijos šalys jau veikia kartu. Tačiau lauksime iš bendruomenių bet kokių iniciatyvų, kurias mielai įtrauksime į tinklo veiklą.
Pirmiausia norėjosi įgyvendinti seniai tvyrojusias ore idėjas, tačiau muzikologinė, kaip ir labai svarbi edukacinė veikla, be abejo, nebus pamiršta. Jeigu Baltijos šalims pavyktų įtvirtinti bendro festivalio tradiciją, jo kontekste atsirastų vietos ir muzikologinei, edukacinei veiklai.
- Kokio tikimasi pokyčio, įsibėgėjus šio tinklo veiklai, - tarkime, po dešimtmečio?
- Sunku prognozuoti, nes tarptautinis bendradarbiavimas yra specifinis dalykas, kuriam svarbiausia rasti bendrą kryptį. Pavyzdys galėtų būti Šiaurės šalių festivalis „Nordic Music Days“. Tai renginys, skirtas regiono muzikai, tik migruojantis per skirtingas šalis. Tokį modelį galėtume panaudoti ir Baltijos šalių kontekste. Ilgainiui galėtų rastis ir daugiau bendrų Baltijos ir Šiaurės šalių projektų.
Kitas dalykas – jau aptarta platesnė Baltijos šalių vardo šiuolaikinės muzikos kontekste sklaida. Keli kompozitoriai iš Baltijos šalių gali tapti plačiai žinomi visame pasaulyje. Aišku, ir dabar mūsų kompozitorių muzikos klausoma pasaulyje, bet galbūt, galėtume tam suteikti didesnį postūmį, kad vardai iškiltų greičiau ir jų būtų daugiau.
Dar didesnis tikslas siejamas su kūrybiškumo evoliucija. Esame šalis, turinti ne tik demografines, bet ir ekonomines ribas. Neturime nei galingos pramonės, nei gausių gamtos išteklių, mūsų ekonomika – ne pati konkurencingiausia pasaulyje. Tačiau turime daug intelektinio ir kūrybinio potencialo.
Pastaruoju metu matome, kad kultūra yra bene geriausias Lietuvos viešinimo pasaulyje būdas. Mūsų politikams, bendruomenėms vertėtų galvoti apie kultūrą ne tik kaip apie „papuošalą“, paveikslą kambaryje ar foninę muziką prie vyno vakare, bet kaip apie svarbų įrankį ekonomikai auginti.
Galėtume įkvėpimo semtis iš Islandijos. Perkeltine prasme vos ne kas antras žmogus ten yra menininkas, netgi žinomas pasaulyje kino, šiuolaikinės muzikos kompozitorius ar dizaineris. Islandai pasaulyje matomi kaip menininkų tauta. To galėtume siekti ir mes.
