Lietuva kūrybingai remiasi geriausiais Europos Sąjungos šalių nacionalinių kultūros kelių plėtojimo pavyzdžiais (Goethe‘s kelias Vokietijoje, Goyos kelias Ispanijoje ir kt.) ir kartu modeliuoja savąjį konceptą, grįstą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos vietų Lietuvoje (vėliau – ir užsienyje) aktualizavimu.
Driekiasi per vietas, susijusias su lietuvių genijumi
„Čiurlionio kelias“ tęsiasi 487 kilometrus ir apima Varėną, Druskininkus, Vilnių, Kauną, Rietavą, Plungę, Palangą – vietas, susijusias su Lietuvos genijaus dailininko ir kompozitoriaus M.K.Čiurlionio gyvenimu bei veikla. Kultūros kelyje šiuo metu pristatomos 97-ios vietos ir objektai.
Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Balza apskaičiavo, kad tai atitinka maždaug milijoną žingsnių. „Milijonas žingsnių M.K.Čiurlionio link – simboliška ir prasminga“, – įsitikinęs jis.
„Čiurlionio kelias“ sujungė 7 savivaldybes ir daugybę institucijų, saugančių ir puoselėjančių M.K.Čiurlionio atminimą. Kelio maršrute veikiančios nacionalinės, valstybinės ir savivaldybių kultūros įstaigos, nevyriausybinės organizacijos siūlys lankyti su M.K.Čiurlionio gyvenimu ir kūryba susijusius objektus, susipažinti su atminties ženklais.
Ištisus metus bus galima dalyvauti teminėse ekskursijose, edukaciniuose renginiuose, ekspozicijose, parodose, prezentacijose. Bus organizuojami ir specialūs projektai – muzikos festivaliai, meno savaitės, plenerai, konferencijos, meistriškumo kursai, kūrybinės stovyklos, kultūriniai susitikimai.
Toks projektas padės geriau pažinti ir savo kraštą, ir asmenybes. Būtų puiku, jei tai taptų kiekvieno lietuvio keliu, kurį jis nukeliautų per metus ar bent per gyvenimą.
Kelias turi potencialą plėstis į kitas šalis, kuriose lankėsi M.K.Čiurlionis: Lenkiją, Vokietiją, Rusiją (Sankt Peterburgą).
Gidas – pianistas Rokas Zubovas
Nacionalinis kultūros kelias „Čiurlionio kelias“ startavo gegužės 22 d. portalu www.ciurlioniokelias.lt ir pirmuoju specialiuoju projektu – kultūrinės topografijos meno savaite „Čiurlionio Lietuva“, kuri vyks gegužės 24–31 d. (24 d. – Varėnoje, 25 d. – Druskininkuose, 26 d. – Vilniuje, 28 d. – Kaune, 29 d. – Plungėje, 30 d. – Rietave, 31 d. – Palangoje).
Lrytas.lt skaitytojus pirmiausia kviečiame su vienu „Čiurlionio kelio“ iniciatorių, M.K.Čiurlionio namų Vilniuje vadovu, M.K.Čiurlionio provaikaičiu pianistu Roku Zubovu pereiti kelio maršrutu, o vėliau žvilgtelėti į kai kuriuos kultūrinės topografijos meno savaitės „Čiurlionio Lietuva“ renginius.
Telkia ir įkvepia kaip Nemunas
R.Zubovui „Čiurlionio kelias“ primena Nemuno kelią per Lietuvą. Kaip sakė jis per „Čiurlionio kelio“ pristatymą žiniasklaidai ketvirtadienį Nacionalinėje dailės glerijoje Vilniuje, „M.K.Čiurlionio kelio ir Nemuno kelio per Lietuvą paralelė per daug graži, kad ja nepasinaudotum. Nemunas yra mūsų gyvybės arterija. Nuo seniausių laikų Nemunas buvo mūsų šventoji upė, apie kurią lietuviai ir kiti žmonės būrėsi, telkėsi, kurios vandenys nuolat maitino mūsų gyvybę.
Kai pernai pasirodė labai gražus straipsnis apie M.K.Čiurlionį ir jo brolius, plukdančius šv.Roko paveikslą iš Druskininkų į Jurbarką, ir Nemunas savo vandenimis juos taip gražiai nešė, kilo mintis: „Čiurlionio kelias“ irgi panašiai telks žmones, nes M.K.Čiurlionis jau šimtą metų yra mūsų kultūrinė arterija, apie kurią buriasi ir telkiasi kūrybinių specialybių žmonės.
Prisiminkime, kad dar 1912 metais, vos M.K.Čiurlionui mirus, siekdama garsinti ir išsaugoti jo palikimą, susikūrė Čiurlionio kuopa. Taip pat prisiminkime, kiek daug lietuvių menininkų – poetų, tapytojų, muzikų, kino menininkų, rašytojų – nuolat atsigrįžta į M.K.Čiurlionio palikimą, ar tai būtų jo gyvenimas, ar kūryba, ar mintys, ar kiti patyrimai, ir semiasi įkvėpimo kaip iš tos didžiosios upės, kuri mus visus vienija.
Šis maršrutas ir buvo sugalvotas tarsi sekti M.K.Čiurlionio gyvenimu kaip upe. Todėl viskas prasideda Varėnoje, ten, kur jis gimė, kur pirmą kartą išvydo žvaigždes, mišką, pirmą kartą išgirdo lietuvių kalbą, lietuvišką dainą, ten, kur jo tėtis buvo vargonininkas.
Kelio pradžios taškas neišvengiamai ten ir kultūrinė programa čia bus susijusi su lietuviškumu, bažnytine kultūra.
Po to kelias veda į Druskininkus – šiek tiek prieš Nemuno srovę, bet ten prabėgo gražiausi M.K.Čiurlionio vaikystės, jaunystės metai, ten prisirpo jį visą gyvenimą lydėjusi Lietuvos gamtos, lietuviškos dainos, lietuvių tautosakos, mažosios lietuvių architektūros meilė. Visa tai vėliau gražiai sužydėjo jo muzikoje ir tapyboje.
Tenykštė kultūrinė programa sieja jo šeimą ir gamtą.
Vėliau vykstame į Vilnių, kur M.K.Čiurlionis taip ryškiai įprasmino savo apsisprendimą visus darbus skirti Lietuvai, kur beveik metus gyveno ir savo pavyzdžiu, įkvepiančiu darbu telkė Lietuvą mylinčius žmones, kad jau suformuota Lietuvos vizija po dešimties metų, deja, jau po jo mirties, taptų tikrove, tuo kūnu ir tvariniu, kuriame mes šiandien taip gražiai gyvename.
Kita stotelė mūsų tekančioje upėje yra Kaunas. Jis nepaprastai gražiai įsipina, nes Kaunui buvo lemta tapti centru, kuriame saugojama visa M.K.Čiurlionio kūryba, kur dėl istorinių aplinkybių persikėlė Lietuvos sostinė ir kur suplaukė visas M.K.Čiurlionio palikimas: rankraščiai, paveikslai, muzika.
Kaune kultūrinis meninis akcentas bus sutelktas į tai, kaip dabartiniai lietuvių kompozitoriai reaguoja į M.K.Čiurlionio kūrybą – skambės šiandienos autorių muzika. Visi kūriniai bus pagrįsti M.K.Čiurlionio palikimu arba jį reflektuojantys.
Labai gražus momentas – žemaitiškas M.K.Čiurlionio patyrimas Plungėje, Rietave, Palangoje. Plungė jam ypač svarbi dviem aspektais: tai ir pirmųjų rimtų muzikos studijų vieta, ir miestas, į kurį jis grįžta jau kaip vedęs vyras pas savo žmonos giminaičius ir ten skiria laiko gilinimuisi į kryždirbystę, koplytstulpius. Iš ten mus pasiekė nepaprastai gražūs jo eskizai, piešiniai, paveikslai, skirti etnografiškiausiam M.K.Čiurlionio santykiui su Lietuva. Plungėje susikerta ir labai jauno, ir subrendusio, gilaus M.K.Čiurlionio keliai.
Rietavas tuo metu buvo turbūt svarbiausias brolių Oginskių centras, M.K.Čiurlionis su orkestru nuolatos ten lankydavosi. Rietavas mums labai svarbus M.K.Čiurlionio ryšio su dvaro kultūra patirtimi.
M.K.Čiurlionis orkestro muzikanto profesija galėjo džiaugtis tik dvejus metus – groti fleita kartu su kitais muzikantais, gyventi bendrabučiuose, dalyvauti šventėse, vaikščioti parke ir atlikti kitus jaunam žmogui būdingus veiksmus, patirti atradimus.
Palanga – miestas, kuriame „Čiurlionio kelias“ baigiasi ir dėl to, kad prasideda jūra, ir dėl to, kad jūra M.K.Čiurlioniui visada buvo ryšio su kosmosu ženklas. Jūra – kaip mūsų galimybė prisiliesti prie to, kas amžina, visuotina, galinga, nepaprastai aistringa, labai gilu.
Čia jis praleido meilės kupinus mėnesius su Sofija Kymantaite, čia nepaprastai gražiai išsiskleidė jų abiejų kūryba, kurią vėliau Sofija savo darbais, mintimis ir viso gyvenimo kelione tęsė dar 50 metų po to, kai M.K.Čiurlionis jau paliko šią žemę.
Palangoje, Tiškevičiaus rūmų parke, koncertu, kuriame skambės M.K.Čiurlionio laikų dvaro orkestro muzika, bus labai gražu apibendrinti „Čiurlionio kelio“ šių metų programą.
Manyčiau, kad „Čiurlionio kelias“ bus įkvėpimo šaltinis visiems, kurie prie jo prisilies, naujas būdas pažinti, kur jis vaikščiojo, ką uostė, ką matė, kuo pripildydavo savo dienas. Tai ir mus įkvėps kasmet naujai pasižiūrėti į „Čiurlionio kelią“.
Tikiuosi, kad „Čiurlionio kelią“ atras turizmo organizacijos ir nusidrieks maršrutai iš visų pasaulio šalių, nes jis sujungia gražiausius Lietuvos miestus ir vietas, paneria į lietuvių dvasinę kultūrą“.
Atsakydamas į klausimą, kuo šis kelias jam svarbus, R.Zubovas prisipažino: „Žinoma, aš esu šališkas stebėtojas. Bet, man atrodo, jei M.K.Čiurlionis nebūtų savo mintimis, darbais – ir literatūriniais, ir muzikos, ir tapybos – taip ryškiai suformavęs dvasinės Lietuvos vizijos, Lietuvos, kaip valstybės, kaip šalies, kaip modernios civilizacijos, vizijos, kažin ar 1918 metais būtų įvykęs tas lietuviškas stebuklas.
Man atrodo, labai svarbu, jog tokio lygio menininkas taip nuoširdžiai įsitraukė į Lietuvos kūrimą, į tai, kad mes iš agrarinės, kaimo Lietuvos taptume Lietuva, žvelgiančia į priekį, į žvaigždes, tikinčia svajonėmis, ateities galimybe.
Šis kelias man svarbus tuo, kad M.K.Čiurlionis yra prisilietęs prie įvairiausių Lietuvos vietų – nuo dvarų iki miestų, pajūrio, gražiausių gamtos kampelių. Eidami šiuo keliu atrandame, kad vienoje ar kitoje vietoje taip pat lankėsi M.K.Čiurlionis. Ir ta vieta, kaip tas jaunas medelis, gali pražysti, augti. Žmonės, vaikščiodami M.K.Čiurlionio vietomis, gali jausti įkvėpimą.“
Pradžių pradžia – Varėnoje
„Čiurliono kelias“ atidaromas kultūrinės topografijos meno savaite „Čiurlionio Lietuva“. Kas jos metu vyks?
Kelias, kaip ir kultūrinės topografijos meno savaitė, prasideda kompozitoriaus ir dailininko gimtinėje Varėnoje. Pirmosios stotelės – Varėnos rajono savivaldybės – meras istorikas Algis Kašėta informavo, kas laukia šią savaitę M.K.Čiurlionio gimtajame mieste: „Varėna – kelio pradžia. M.K.Čiurlionis čia gimė, pirmasis žingsnelis iš to milijono žingsnių jo link prasideda nuo Senosios Varėnos, nors stengiamės priminti, kad pagal senąjį pavadinimą yra tiesiog Varėna.
Pagal naujausius tyrimus – iš Sankt Peterburgo gautus XIX a. antrosios pusės žemėlapius, kuriuose pažymėti visi Varėnos pastatai, – pakankamai tiksliai nustatėme M.K.Čiurlionio gimimo vietą. Vargonininko namas, kuriame, tikėtina, gimė M.K.Čiurlionis, buvo dabartinės bažnyčios šventoriuje.
Gegužės 24-ąją 14 val. kviečiame į Senąją Varėną, prie Mykolo Arkangelo bažnytėlės: šventoriuje bus atidengtas kol kas laikinas atminimo ženklas toje vietoje, kurioje stovėjo M.K.Čiurlionio gimtasis namas.
Po to bažnyčioje bus pristatyta Metrikų knyga, kurią mums mielai paskolino Lietuvos istorijos archyvas. Toje knygoje yra autentiškas įrašas apie Mikalojaus Konstantino gimimą.
Vėliau kviesime į Varėną, kur aplankysime vietas, šiek tiek susijusias su M.K.Čiurlioniu. Pavyzdžiui, geležinkelio stotį, iš kurios M.K.Čiurlionis vykdavo į Varšuvą. Ten yra skulptūra, pastatyta M.K.Čiurlionio gimimo 100-mečio proga.
Eisime į Varėnos legendų parką, kuriame taip pat yra skulptūrinių akcentų, susijusių su M.K.Čiurlioniu, o 16 val. Varėnos parodų centre bus atidaryta unikali gobelenų paroda, kurią atveža Lietuvos dailės muziejus. Bus rodomi daugelį dešimtmečių kaupti eksponatai M.K.Čiurlionio kūrybos motyvais. Nežinia, ar dar kada nors pavyks tokį grožį pamatyti vienoje vietoje.
18 val. vėl kviesime į Senąją Varėną, ten vyks iškilmingos mišios ir koncertas „Laiko legenda. Trio LT“, kurį surengs Valstybinis Vilniaus kvartetas.
Finalinis šių renginių akordas – skulptūrų grupės „M.K.Čiurlionio kelias“ pradžios Senojoje Varėnoje pristatymas.“
Kaune – modernesni akcentai
Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus Kaune direktorė Ina Pukelytė priminė, kad šis miestas kultūrinės topografijos meno savaitės „Čiurlionio Lietuva“ estafetę perima gegužės 28-ąją, antrdienį.
15 val. jie rengia išvažiuojamąją ekskursiją autobusu, nes nori apsilankyti tose vietose, kuriose M.K.Čiurlionis galėjo pasižiūrėti į Kauną, kai dalyvavo antrojoje dailės parodoje, surengtoje Kaune. Viena jų – Aleksoto apžvalgos taškas, kita – Pelėdų kalnas, kur, kaip žinoma, buvo įkurta laikinoji M.K.Čiurlionio galerija.
Nuo 17 val. – renginys pačiame muziejuje, Muzikos salėje, kur bus pristatytas projektas, o 17 val. 30 min. prasidės koncertas „Čiurlionio kūryba, įkvepianti šiandien“. Gros Valstybinis Vilniaus kvartetas, Sonata Zubovienė (fortepijonas), R.Zubovas (fortepijonas). Programoje skambės M.K.Čiurlionio, Anatolijaus Šenderovo, Vytauto Barkausko, Mindaugo Urbaičio, Remigijaus Merkelio kūriniai.
„Kaune turėsime modernesnę programą, susijusią su šiuolaikiniais kompozitoriais, kas ir derėtų Kaunui, kaip tuo metu buvusiam moderniam miestui. Labai smagu, kad Kaunas yra šio projekto dalis, o visiems organizatoriams norėtųsi palinkėti, kad jis taptų tarptautinis, nes tik tarptautiniame kontekste galime padaryti M.K.Čiurlionio vardą vienu svarbesnių Europos kultūros žemėlapyje“, – palinkėjo I.Pukelytė.
„Ramybė“ – ne iš Šiaurės jūrų, o iš Rietavo
Rietavo Oginskių kultūros muziejaus direktorius Vytautas Rutkauskas ne be pagrindo teigė: jeigu ne Oginskiai, vargu ar galėtume džiaugtis M.K.Čiurlionio kūrybos panorama.
„Tai, ko gero, paskutinė ir viena ryškiausių XIX a. aristokratų investicijų ne tik į dvaro pastatus, parkus, bet ir į asmenybės ugdymą, – per projekto „Čiurlionio kelias“ pristatymą žiniasklaidai sakė V.Rutkauskas. – Šlovė Mykolui Mikalojui Severinui Markui Oginskiui už jo nuopelnus, bet mes itin didžiuojamės, kad Rietave ryškūs M.K.Čiurlionio pėdsakai ir atspindžiai.
Bandau įsivaizduoti, kokią reikšmę galėjo turėti iš Dzūkijos, nuostabaus gamtos kampelio, atvykusiam Konstantinui prisodrinta dvarų kultūros terpė: oranžerijos, fantastiški pastatai, arkados. Drįsčiau sakyti, kad kai kurie motyvai paskui išsiliejo paveiksluose.
Pavyzdžiui, garsioji „Ramybė“. Čia nusifantazuojama objekto ieškoti Šiaurės jūrose, o mes Rietave, žvelgdami nuo Raudonųjų vartų alėjos į vakarinę pusę, salų kontūruose matome tikslią kopiją paveiksluose. Mes jas taip ir vadintume – Ramybės sala, Vakaro sala, Aukuro sala, greta – Muzikantų sala, kurioje ir vykdavo dvarų orkestrų koncertai. M.K.Čiurlionio fleita ten irgi ne kartą skambėjo.
Mes, rietaviškiai, net neabejojame, kad 1892 metais, Velykų rytmetį, kai Mykolo Arkangelo bažnyčioje (vėl sąsaja – Mykolo Arkangelo bažnyčia Varėnoje ir Mykolo Arkangelo bažnyčia Rietave) pirmą kartą nušvito šimto lempučių sietynas ir ta proga griežė orkestras, Konstantinas buvo vienas tų, kurie matė tą technikos ir mokslo sušvytėjimą.
Taigi Rietavas ir Plungė puikiai įsikomponuoja į „Čiurlionio kelią“.
