Naujausioje „Dorėje“ – dešimt aktualiausių, kultūrinę atmintį ir sąmonę žadinančių temų, 2018 m. kultūros įvykių apžvalga ir šių įvykių vertinimas. UNESCO komisijos namuose pristatydami „Dorę“ jos autoriai ir leidėjai tikisi pokalbio apie mūsų atsakomybę ir elgseną Kuršių nerijoje – teritorijoje, kurią pasaulio visuomenė pripažino kultūrinio kraštovaizdžio vertybe.
2018 m. Nidoje, ant Parnidžio kopos pastačius prieštaringai vertinamą Klaudijaus Pūdymo skulptūrą „Prieš vėją“, įamžinusią prancūzų egzistencialisto L.P. Sartre‘o apsilankymą Nidoje (sekant žymia Antano Sutkaus nuotrauka), tapo būtinybe išsiaiškinti ir visuomenei pasakyti: o kas buvo Sartre‘as, kaip jis atvyko į geležine uždanga saugomą Sovietų Sąjungą ir dar keisčiau – į griežčiausio pasienio režimo zoną Neringą? Ką jis čia veikė ir kokį pėdsaką paliko? Ar šis pėdsakas yra toks gilus, vertas paminklo?
Į daugelį klausimų prieš keletą metų jau buvo atsakiusi Lietuvių kalbos ir tautosakos instituto humanitarinių mokslų daktarė Solveiga Daugirdaitė, šia tema parašiusi mokslo studiją „Švystelėjo kaip meteoras“. Pristatydami „Dorę“ Vilniuje kalbinsime dr. S.Daugirdaitę.
Pasakojimas apie Sartre‘ o vizitą ir jo įamžinimą tapo centrine „Dorės“ tema, kurią papildo ir praplečia kitos, ne mažiau svarbios. Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją įteikus juodkrantiškiui skulptoriui ir pedagogui Albertui Danilevičiui, „Dorė“ atkreipė dėmesį į šio menininko kuriamą žemės, aplinkos, ekomeną kaip priešingybę abejotiniems paminklams, kurių Neringoje iškyla vis daugiau.
Suvokti, kokia prasmė kurti laikinąjį meną, kuriam išnykus, tarsi nieko ir nelieka, padės dar viena „Dorės“ autorė vilnietė skulptorė Aušra Jasiukevičiūtė. Tikimasi, kad „Dorė“ išprovokuos diskusiją apie ateities paminklus Kuršių nerijoje, jei visuomenė vis dar jaučia poreikį juos statyti.
Iš Nidos į Vilnių atkeliaus unikalus eksponatas – preiliškio kuršininko Herberto Kubillus armonika, kurios istoriją iliustruosime gyvais pasakojimais ir fotonuotraukomis, surinktomis Vokietijoje. Ši jaudinanti vienos šeimos istorija gerai iliustruoja visos Kuršių nerijos dramatišką likimą, kai dėl Antrojo pasaulinio karo padarinių ji liko beveik be savo vietinių gyventojų.
„Dorės“ pristatyme Vilniuje gros arfininkė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantė Gabrielė Ašmontaitė, gimusi ir užaugusi Nidoje. Tik Neringos savivaldybės dėka talentinga atlikėja šiandien turi galimybę groti didžiąja arfa.
Kultūros almanachas „Dorė“ išeina kartą per metus. Nuo 2010 m. jis yra leidžiamas Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos. Almanacho pavadinimu pasirinktas sovietmečiu kolektyvinei žvejybai pritaikyto laivo (dorės) vardas.
