Pasak ministro M. Kvietkausko, tokia tvarka buvo jau seniai reikalinga. Tą patvirtina ir aukščiausias Venecijos šiuolaikinio meno bienalės įvertinimas – „Auksinis liūtas“, šiemet atitekęs Lietuvos paviljonui.
„Norisi pasidžiaugti šiuo apdovanojimu, bet kartu tenka konstatuoti, kad iki šiol neturime tokius aukštus įvertinimus pelniusių menininkų apdovanojimų tvarkos. Tai ne vienintelis atvejis, kai mūsų šalies kūrėjai pelno pasaulinius apdovanojimus. Kitose srityse tokios tvarkos jau yra“, – kalbėjo kultūros ministras M. Kvietkauskas.
Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba Lietuvos nacionalinio paviljono atstovus Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje taip pat informavo, kad pasirengta suteikti reikalingą papildomą finansavimą operos-performanso „Saulė ir jūra (Marina)“ projektui. Šiuo metu laukiama informacijos dėl papildomų lėšų poreikio.
Lietuvos atstovai svarsto galimybę dažninti gyvus operos parodymus. Sutarta, kad, įvertinę visas aplinkybes ir realius pajėgumus intensyvinti „Saulės ir jūros“ rodymą, priėmę tam reikalingus sprendimus ir atitinkamai paskaičiavę jų įgyvendinimui reikalingas papildomas finansines išlaidas, Lietuvos nacionalinio paviljono atstovai Lietuvos kultūros tarybai pateiks informaciją dėl papildomų lėšų poreikio.
Preliminariai projektą planuota įgyvendinti nuo gegužės 11 iki spalio 31 d., gyviems operos-performanso pasirodymams vykstant šeštadieniais nuo 10 iki 18 val. Lietuvos nacionaliniam paviljonui laimėjus pagrindinį bienalės prizą išaugo ir jo lankytojų skaičius, dažnesnis gyvų pasirodymų poreikis.
Valstybė „Saulės ir jūros“ sukūrimą ir pastatymą finansuoja jau nuo 2017 metų, kai Lietuvos kultūros taryba „Sirenų“ festivalio metu tam skyrė 25 tūkst. eurų. Laimėjus nacionalinio paviljono konkursą, 2018–2019 m. projektui skirta 173 tūkst. eurų. Šiemet 20 tūkst. eurų papildomai skirta nacionalinio paviljono erdvės pritaikymui. Projektą taip pat parėmė Vilniaus savivaldybė (50 tūkst. eurų), visuomenė per sutelktinio finansavimo platformą, atskiri privatūs rėmėjai.
