Jaudinanti „Oskarams“ nominuoto aktoriaus ir režisieriaus Ralph Fiennes sukurta gyvenimo drama yra sutelkta į R. Nurejevo tarptautinės karjeros pradžią bei lemiamą 1961 m. kelionę į Paryžių, kuomet dabar jau žymiausiu XX a. baleto šokėju laikomas artistas atliko garsiausią praeito šimtmečio šuolį į laisvę – pabėgo iš SSRS į Vakarus.
Gimęs traukinyje netoli Irkutsko (Sibire), R. Nurejevas užaugo ekstremaliame skurde, totorių musulmonų šeimoje. Dėl prasidėjusio Antrojo Pasaulinio karo, jis įstojo į Vaganovos baleto akademiją gana vėlai, būdamas net 17 metų amžiaus, tačiau pajuto nenumaldomą norą tęsti savo šokio technikos tobulinimą visą savo gyvenimą.
1961 m. sunki šokėjo asmenybė kėlė vis didesnę įtampą tarp jo ir turistinio baleto meno vadovo, taip pat ir jį stebinčių KGB agentų. Kai trupė ruošėsi įsilaipinti į lėktuvą skrisiantį iš Paryžiaus į Londoną, Sovietų slaptieji agentai kreipėsi į Nurejevą, prašydami jo sugrįžti į Maskvą pasirodymui pareigūnams skirtoje šventėje. Įtardamas melą ir bijodamas būti įkalintas, jis paprašė politinio prieglobsčio. Tokiu būdu Rudolfas Nurejevas tapo pirmuoju Sovietų artistu, pabėgusiu į Vakarus šaltojo karo metu. Ši žinia tapo tarptautine sensacija ir supurtė visą Kremlių.
Aktorius ir režisierius Ralph Fiennes įdėjo didžiules pastangas, kad filmas būtų autentiškas ir istoriškai tikslus, todėl pagrindinis vaidmuo buvo patikėtas ne patyrusiam aktoriui, bet 22 metų amžiaus profesionaliam baleto šokėjui iš Ukrainos Oleg Ivenko. Ir nors šis vaidmuo šokėjui O. Ivenko yra debiutinis, bet jo patirtis baleto pasaulyje jam leido greitai perprasti Nurejevo išgyvenimus.
„Atkartoti žmogų, kuris yra toks unikalus, beveik neįmanoma.“ – teigia kino juostos režisierius R. Fiennes „Tačiau Olego charizma, iš to atsirandantis seksualumas, tarsi dvasia, kuri jį lydi scenoje primena Nurejevą.“ – mano režisierius, pirmą kartą dar 2007 m. įsimylėjęs šią istoriją, perskaitęs rašytojos Julie Kavanaugh knygą „Rudolfas Nurejevas: gyvenimas“, pagal kurią ir paremtas filmas.
Santykiai tarp O. Ivenko ir R. Fiennes, pastarasis yra ne tik filmo režisierius, bet ir tapo svarbiu Ivenko mentoriumi ruošiantis vaidmeniui, primena Nurejevo ir jo baleto mokytojo Alexander Pushkin draugystę. Tad nenuostabu, jog režisierius, nors iš pradžių to ir neplanavo, sutiko pasirodyti greta pagrindinės kino juostos žvaigždės, dar įspūdingiau – šį vaidmenį atlieka kalbėdamas tik rusų kalba.
„Aš tikrai nenorėjau būti filme.“ – pripažįsta Ralph Fiennes. „Aš jau esu vaidines bei režisavęs du kartus, ir tai sunku. Koncentruojantis į režisūrą, nesinori nerimauti dėl vaidybos.“ – sako „Oskarams“ už vaidmenis filme „Šindlerio sąrašas“ bei „Hario Poterio“ franšizėje nominuotas aktorius bei režisierius R. Fiennes. Vis dėlto jį įtikino O. Ivenko, kuris režisierių laiko „kino tėvu“.
Kino juostoje „Balta varna“ taip pat vaidina Chulpan Khamatova, kylanti kino ir teatro aktorė iš Rusijos, bei Sergei Polunin, dar vienas rusų tautybės baleto šokėjas. Iš tiesų, anglų kalbą filme galima išgirsti tik tuomet, kai skirtingų tautybių veikėjai bendrauja tarpusavyje. Oleg Ivenko išmoko anglų kalbą specialiai dėl vaidmens, lygiai taip pat kaip ir R. Nurejevas, kuris mokėsi kalbėti angliškai prieš turą į Vakarus.
Filmas „Balta varna“ yra struktūrizuotas tarsi šokis, ritmiškai atsitraukia nuo pagrindinio pasakojimo, turo į Paryžių, į antraplanį, R. Nurejevo karjeros kelią prieš kelionę į Prancūziją, kuri pasakojama per atsiminimus.
Tikrais įvykiais paremta, provokuojanti bei jaudinanti drama „Balta varna“ kinuose jau nuo balandžio 26 d.
