– Pasidalinkite „Poetų meilės“ idėjomis, kokie kūriniai skambės programoje?
- Tai poetiškų ir melodingų dainų balsui ir fortepijonui programa, kurią paįvairinsiu muzika solo fortepijonui.
Vienas programos akcentų – Roberto Schumanno vokalinis ciklas „Poeto meilė“ – genialus kūrinys ir tikras romantizmo dvasios įsikūnijimas. Viena iš programos idėjų taip pat buvo atlikti įvairių tautų kompozitorių dainas jų gimtosiomis kalbomis – tai bus tikra kalbų šventė.
Kadangi vokaliniame kameriniame žanre tekstas beveik tiek pat svarbus kiek muzika, klausytojams pateiksime visus originalius tekstus su jų vertimais. O skambės – F.Mendelssohno, R.Schumanno, B.Bartoko, G.Faure, S.Rachmaninovo, J.Gruodžio ir P.Tosti kūriniai.
- Papasakokite kaip pasukote į muziką.
- Kaip didelė dalis muzikų, pasukau į šį kelią tėvų dėka. Nors nė vienas jų nebuvo profesionalus muzikantas, mama labai norėjo kad juo tapčiau, o tėtis, nors iš pradžių bandė mamą atkalbėti, galų gale pats labai rūpinosi mano muzikos studijomis.
Man skambinti fortepijonu patiko ir sekėsi, - atrodė visai natūralu pasirinkti šį kelią. Nors mokykloje buvo kilę abejonių, vyresnėse klasėse jau sąmoningai apsisprendus, niekada neteko dėl to gailėtis. O vaikystėje žavėjo tiek muzika, tiek koncertuojančio atlikėjo „aura“.
- Mokėtės M.K.Čiurlionio menų mokykloje, studijavote Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o vėliau buvote pirmasis lietuvis, kurį visiems gerai žinoma Juilliardo mokykla priėmė su pilna stipendija. Pasidalinkite prisiminimais apie tą laiką.
- Nepaprastai džiaugiausi, patekęs į Juilliardo mokyklą. Mažiau nei penkiolikos minučių perklausa Niujorke perteikė visą mano sukauptą konkursų ir koncertų patirtį, disciplinuotą ir tikslingą praktiką savo ilgametės dėstytojos prof. Liucijos Drąsutienės klasėje bei lėmė galimybę dešimt studijų metų praleisti vienoje geriausių pasaulio konservatorijų.
- Su kokiais iššūkiais ten susidūrėte?
- Iš karto pasijutau ten savas, tarp panašių į save maksimalistų. Buvo įdomu, visa aplinka buvo labai motyvuojanti. O tvirti muzikiniai pagrindai, įgyti Lietuvoje, leido sėkmingai tęsti studijas iki pat doktorantūros baigimo.
- Itin svarbi jūsų veiklos dalis – muzikos įrašai. Koks jausmas dirbti su tokiais muzikos pasaulio grandais kaip Judith Sherman, Ursula Oppens ar Christopheriu Lyndon-Gee?
- Kuo daugiau pasiekęs muzikas, tuo lengviau su juo ar ja bendradarbiauti. Tokie žmonės natūraliau muzikuoja, aiškiau veda, lengviau prisitaiko, o taip pat paprasčiau, efektyviau ir profesionaliau bendrauja.
Mokytis ir mokytis! O įrašinėti labai nemėgau iki susitikimo su daug kartų „Grammy“ kaip metų prodiusere apdovanota Judith Sherman. Tada įsitikinau, kad su puikiu garso režisieriumi įrašai gali tapti kūrybiniu procesu ir teikti pasitenkinimo. Nuostabu, kad jau ir Lietuvoje yra aukščiausios tarptautinės klasės garso režisieriai – Vilius ir Aleksandra Kerai!
- Kaip renkatės scenos partnerius?
- Klasikinės muzikos pasaulyje dirigentai paprastai turi daugiau galimybių rinktis partnerius nei instrumentininkai. Tačiau kiek nuo manęs priklauso, ypač kamerinėje muzikoje, renkuosi atlikėjus pagal bendrą viziją ir motyvaciją, kokią muziką tuo metu norisi atlikti.
Pasaulyje yra šimtai ir tūkstančiai puikių atlikėjų, tačiau su dauguma jų niekada nesusikirs keliai. Turi būti kažkokios bendros aplinkybės, kontaktai, istorija, kurie mus susietų ir vestų į pažintį bei bendradarbiavimą.
Pianisto darbo specifika yra prieštaringa – turi daug laiko praleisti užsidaręs vienas prie fortepijono, tačiau koncertinė veikla ir jos sėkmė paremta bendravimu su žmonėmis.
- Paliesiaus dvare koncertuosite su vienu ryškiausių Baltijos šalių dainininkų – baritonu M.Sedlevičiumi. Kaip prasidėjo bendras jūsų kūrybinis kelias?
- Modestą rekomendavo Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė mano iš dalies kuruotai koncertinei programai 2018 m. Vilniaus festivalyje. Sėkmingai ir su dideliu malonumu kartu atlikus dalį programos tame koncerte, nutarėme parengti pilną rečitalį kartu.
Mano nuomone, Modestas kaip dainininkas ir muzikas „viską turi“, tuo pačiu ir puikią perspektyvą dar daugiau pasiekti!
- Papasakokite apie įprastą savo jūsų dieną - daugiau repetuojate ar skiriate laiko įvairiems projektams?
- Studijų laikais tikrai didelę dalį dienos praleisdavau prie fortepijono. Dabar tai dažniausiai - per didelė prabanga, laiko turiu skirti ir šeimai, ir savo paties vadybai, ir dėstymui.
Tikiu, kad dažnai nepakankamą laiko kiekį kompensuoju kokybe ir produktyvumu! Tačiau tam, kad jausčiausi pianistas ir turėčiau tikėjimo bei pasitikėjimo išeiti į sceną, man svarbu bent jau psichologiškai jausti, kad laikas praleistas prie fortepijono yra mano svarbiausias darbas, kuriam skiriu pagrindines jėgas. Žinoma, bent prieš koncertus!
- Kas jus įkvepia kurti ir muzikuoti?
- Artėjantys koncertai. Kitaip sakant, stresas! Taip pat klausytojai – tik esant publikai sugebu atskleisti visą savo potencialą!
