Nuo šiol skaitmeniniai gigantai, tokie kaip „Google“ ir „Facebook“, turės filtruoti autorinį turinį ir mokėti leidėjams už teisę publikuoti naujienų fragmentus.
Vieni internautai dėl to sunerimę, kiti palaiko ES sprendimą. Kai kuriose Europos šalyse Direktyvos priėmimo išvakarėse vyko protesto demonstracijos. Daugiau kaip 5 milijonai interneto vartotojų pasirašė prieš ją nukreiptą peticiją.
Daugeliui nepatinka tai, kad interneto platformoms nuo šiol reikės licenzijų autoriniam turiniui internete publikuoti.
Parlamentarai tikina esantys autorių pusėje. Manoma, kad leidėjų teisių apsauga išgelbės masinės informacijos priemones. Tačiau vargu ar to pakanka norint apsaugoti žurnalistikos pliuralizmą.
„Google“ pareiškė, kad naujoji direktyva suduos smūgį skaitmeninei kūrybai Europoje, o Europos vartotojų organizacija sutiko, kad būtent vartotojai sumokės už šio ES sprendimo pasekmes.
„Tolygios sąlygos, kurias visiems kūrybiniams sektoriams Europos skaitmeninėje bendrojoje rinkoje nustato ši direktyva – reikšmingas postūmis, kuriam ruoštasi jau kelerius metus. Tai svarbu ne tik užtikrinant deramą atlygį autoriams už jų kūrybos naudojimą internete, bet ir suteikiant vartotojams geresnę prieigą prie naudojamo turinio“, – aiškino Lietuvos kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė.
Pirmoji sritis, kurioje siūlomi pokyčiai, yra mokslinių tyrimų, švietimo ir kultūros paveldo sektorius bei poreikis tobulinti autorių teisių išimtis, padarant jas privalomomis.
Sparčiai besivystant informacinėms technologijoms bei turinio vartojimo būdams, buvo svarbu peržiūrėti galiojančias autorių teisių išimtis pagal Europos Sąjungos teisę, pirmą kartą jos buvo numatytos dar 2001 m. Informacinės visuomenės direktyvoje.
Anot Kultūros ministerijos pranešimo, Direktyva stiprinamos priemonės, užtikrinančios autorių teisių tinkamą funkcionavimą. Pastaruoju metu internetas tapo pagrindine autorių teisių saugomo turinio platinimo ir prieigos rinka, kurioje dalyvauja daug rinkos dalyvių ir egzistuoja verslo modelių įvairovė.
Nors interneto turinio paslaugos tapo labai svarbios pajamų generavimui, tačiau teisių turėtojai susiduria su sunkumais siekdami gauti atlygį ir kontroliuoti savo turinio platinimą internete.
Direktyva sudaro teisines galimybes nustatyti, kokiomis sąlygomis kūriniai ir kiti objektai gali būti naudojami interneto platformose, užtikrinant teisių turėtojams galimybę gauti atitinkamą atlygį.
Daugiausia viso sektoriaus diskusijų sulaukė Direktyvos straipsniai, paliečiantys platų rinkos dalyvių ratą: informacinės visuomenės paslaugos teikėjus, turinio naudotojus, autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojus.
Direktyva numato elektroninės žiniasklaidos leidėjams išimtinę teisę leisti arba uždrausti skaitmeniniu būdu naudoti jų spaudos publikacijas. Pavyzdžiui, spaudos apžvalgą atliekantys informaciniai portalai, tokie kaip „Google news“ ar „Twitter“, galės atgaminti ir viešai skelbti tokias spaudos publikacijas ar jų ištraukas, tik gavę leidėjų leidimą. Išimtis bus taikoma nuorodoms (angl. hyperlink) į straipsnius ir itin trumpoms ištraukoms.
Pagal Direktyvos nuostatas internetinio turinio saugojimo platformos, tokios svetainės kaip „YouTube“, „Vimeo“, „Facebook“, „Twitter“, kuriose yra vartotojų sukurtas turinys, tampa teisiškai atsakingomis už autorių teisių saugomą medžiagą.
Neturėdamos licencijų, sudarytų su teisių turėtojais, tokios interneto svetainės privalės pašalinti autorių teisėmis saugomą turinį ir parodyti, kad iš anksto rūpinosi, jog būtų uždraustas bet kokių autorių teisių saugomų duomenų įkėlimas.
Direktyvoje taip pat įtvirtinama autorių ir atlikėjų teisė į tinkamą ir proporcingą atlyginimą, kai suteikiama licencija arba perduodama jų teisė į kūrinius, įvedamas skaidrumo įpareigojimas dėl licencijuotų kūrinių naudojimo ir atlyginimų koregavimo mechanizmas, prie kurio pridedamas specialus alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmas.
Paskelbus Direktyvos tekstą Oficialiame Europos Sąjungos leidinyje, Lietuva turės 24 mėnesių laikotarpį Direktyvos nuostatoms perkelti į nacionalinę teisę.
