Tradicinės kultūros puoselėtojus sveikino Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, įrašymą į sąvadą liudijančius sertifikatus teikė iškilūs Lietuvos visuomenės, kultūros, sporto veikėjai.
Tam, kad paveldas išliktų ateities kartoms, stiprėtų jo sklaida, svarba, būtų užtikrinta visokeriopa apsauga, Lietuva pasitelkė tarptautinį instrumentą – 2004 m. priėmė UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją.
Ja vadovaujantis kuriamas visuomenei atviras ir reikšmingas nacionalinis Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas, kuriame – žmonių per amžius sukaupti įgūdžiai, žinios, susiformavusios tradicijos.
2017 m. buvo patvirtintos pirmosios dešimt Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo sąvado vertybių.
Šiuo įrašymu Sąvadą papildė dar devynios tradicijos: lietuviškos ristynės, tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ Vilniuje, verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte, muzikavimas bandonijomis Tauragės krašte, visaginiečių totorių pavasario ūkio darbų pabaigtuvių šventė „Sabantujus“, Skudutiškio (Molėtų r.) šventvietės lankymas, Biržų krašto sutartinių atlikimas, Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimas Peterburgo armonika ir užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicija.
„Norėčiau palinkėti, kad šie įrašai į Sąvadą mus vienytų. Tegu šios vertybės – mūsų etninės vertybės – riša mus visus kaip ta spalvinga verba į gyvybingą bendruomenę ir valstybę,“ – linkėjo Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
Melodingos Biržų krašto sutartinės ir jų atlikimas penkiastygėmis kanklėmis analogo neturi nei Lietuvoje, nei pasaulyje.
Šia unikalią mūsų krašto tradiciją renginyje skambiai pristatė Biržų „Saulės“ gimnazijos ragininkai ir Pabiržės folkloro ansamblio „Žemyna“ dainininkės.
Paraiškos teikėjas, Pabiržės tautinės kultūros draugijos atstoves, sveikino ir tęstinumo vertę tvirtinantį sertifikatą įteikė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. dr. habil. Daiva Vyčinienė.
Verbų gamyba yra ilgas, sudėtingas, žinių, meistriškumo reikalaujantis darbas. XIX a. viduryje susiformavusią, iki šiol gyvuojančią tradiciją pristatė ir verbų gimimo procesą demonstravo Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrija, Tradicinių amatų centras Houvalto dvare Maišiagaloje ir Čekoniškių buities seklyčia. Sertifikatą tradicijos saugotojoms teikė dailininkas Saulius Valius.
Ypatingą muzikavimą bandonijomis, kai tempiant ir glaudžiant instrumento dumples tuo pačiu mygtuku išgaunami skirtingo aukščio garsai, tad galima muzikuoti įvairiomis tonacijomis, pademonstravo Tauragės krašto muzikantai.
Tauragės kultūros centro atstovams sertifikatą įteikė operos solistas tauragiškis Liudas Mikalauskas.
1959 m. Nemuno vandeniui užliejus net 33 kaimus prie Kauno marių, gyventojai išsikėlė į naujas gyvenvietes, tačiau jų prisiminimuose išliko senųjų kaimų dainavimo tradicijos, pagarba papročiams, tautosakai.
Atsineštas dugniečių dainas, išsiskiriančias melodijų vingrumu, atliko Samylų kultūros centro folkloro ansamblis „Samylų senolės“ ir jų vaikaičiai.
Tęstinumo vertę tvirtinantį dokumentą Samylų seniūnijos bendruomenės žmonėms teikė dainininkas Vaidas Baumila, kurio močiutė dainuoja Samylų ansamblyje.
Apie įspūdingą Visaginiečių totorių pavasario ūkio darbų pabaigtuvių šventę Sabantujų, susiformavusią prieš 3 tūkst. metų ir menančią senąsias Kazanės totorių tradicijas, papasakojo Visagino totorių bendrija ir jos vadovė Zilya Karimova.
Daugiau nei 20 metų Lietuvoje puoselėjamos tradicijos saugotojams sertifikatą įteikė filosofas, dailininkas dr. Arūnas Gelūnas.
Bendruomeninę tradiciją lankyti Skudutiškio šventvietę pristatė Molėtų krašto muziejaus ir Skudutiškio bendruomenės žmonės.
Ši gamtinė erdvė, garsėjanti mitologiniais akmenimis ir stebuklingu šaltiniu, kitaip dar vadinama Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta.
Skudutiškio šventvietė lankoma nuo seniausių laikų, šios vietos sakralumą pripažįsta ir katalikų bažnyčia.
Tradicijos puoselėtojus sveikino ir sertifikatą teikė etnologas dr. Libertas Klimka.
Sodriais akordiniais sąskambiais ir charakteringa melodija Šiaurės rytų Aukštaitijos muzikantai pristatė muzikavimo Peterburgo armonika tradiciją.
Paraiškos teikėjus iš Utenos kraštotyros muziejaus sveikino ir tęstinumo vertę tvirtinantį dokumentą įteikė aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Gediminas Storpirštis.
Ristynės, kovos be ginklo rūšis, Lietuvoje buvo žinomos nuo seno, plačiai minimos sakytinėje lietuvių tautosakoje.
Tradiciją, kuri šiandien atgimsta kaip sporto šaka, pristatė asociacijos „Lietuviškų ristynių federacija“ prezidentas Tomas Gervė ir kovotojų pora.
Sertifikatą tradicijos saugotojams įteikė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Seniausias šalyje folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ neįsivaizduojamas be sutartinių, kitų folkloro žanrų, teminių koncertų, pasidainavimų, naktišokių.
Jis nuolat papildomas naujais sumanymais, jaunimą traukiančiais kūrybinio folkloro projektais, edukaciniais užsiėmimais.
Metiniais folkloro atlaidais vadinamas, 4–6 dienas Vilniuje trunkantis visiems atviras renginys padeda stiprinti ryšį su savo tauta, kultūra, suteikia prasmingų, vertingų patirčių.
Įrašymą į sąvadą liudijantį sertifikatą tradicijos puoselėtojams – Vilniaus etninės kultūros centro ir folkloro bendruomenės atstovams – įteikė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
Ceremoniją Rotušėje vainikavo smagi lietuviška polka, kuriai visą salę šokti sukvietė Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ – pagrindinis festivalio „Skamba skamba kankliai“ talkininkas.
Iškilmėse taip pat dalyvavo Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado veiklos grupės vadovė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė, Vilniaus rajono merė Marija Rekst, Molėtų rajono meras Stasys Žvinys, savivaldybių ir bendruomenių atstovai, folkloro ansamblių vadovai ir kiti svečiai, koncertavo muzikos kūrėjas, atlikėjas Saulius Petreikis su grupe.
Renginį vedė žurnalistė, televizijos laidų vedėja Ugnė Galadauskaitė.
Sąvado valdytojas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir tvarkytojas Lietuvos nacionalinis kultūros centras paraiškų teikimą sąvadui skelbs kiekvienais metais, tad savo tradicijas saugančios ir tęsiančios bendruomenės turės galimybę jas išryškinti ir parodyti kitiems.
Šiandien mūsų sąvade jau turime 22 vertybes, įskaitant 10 įrašytų 2017 m. ir tris jau esančias UNESCO Reprezentatyviajame nematerialaus kultūros paveldo sąraše – kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje, lietuvių polifonines dainas sutartines, Dainų ir šokių švenčių tradiciją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
