Lietuvos muzikos informacijos centras yra išleidęs beveik 120 įvairių natų šiuolaikinės muzikos sąsiuvinių serijoje. Jos kataloge – apie 40 šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių vardų: nuo gyvųjų klasikų Broniaus Kutavičiaus ir Felikso Bajoro iki jaunosios kartos muzikos autorių Juliaus Aglinsko ir Ritos Mačiliūnaitės. Šios serijos plėtrą skatina Lietuvos kultūros tarybos skiriamas finansavimas.
Ką tik išleistą Ramintos Šerkšnytės „Adieu“ inspiravo Antoine’o de Saint-Exupéry „Mažojo princo“ finalas, kurio vaizdinys – virš tuščių laukų pakibusi vieniša žvaigždė, todėl ir kompozitorės kūrinyje melancholijos persmelkta muzika kelia nepasiekiamybės pojūtį.
2002 m. parašytą kūrinį obojui solo redagavo Robertas Beinaris. Lietuvos muzikos informacijos centras taip pat išleido ir vėlesnę „Adieu“ versiją sopraniniam saksofonui. Pasak kompozitorės, šie abu pučiamieji instrumentai turi panašų registrą ir tembrą, abu pasižymi ir stipria emocine išraiška, todėl nauja versija gimė labai organiškai.
Šiuolaikinės muzikos sąsiuvinių serijoje išleistos ir dvi Fausto Latėno sonatos: Sonata fleitai ir Rondo sonata altiniam saksofonui, abi su fortepijono partija. Nors sonatos sukurtos dar kompozitoriaus studijų metais – 1977 ir 1978-aisiais – aktualumo jos neprarado iki šiol, jų natas vis „medžioja“ naujos atlikėjų kartos.
Atnaujintas Sonatų redakcijas Lietuvos muzikos informacijos centras išleido atlikėjų iniciatyva – fleitininko Giedriaus Gelgoto, altininko Tomo Petriko ir vėliau prisijungusio saksofonininko Dominyko Grigaliūno. Visas fortepijonines partijas redagavo pianistė Indrė Baikštytė. „Būtent šiems savo sonatų redaktoriams aš atsiduodu visiškai, nes jie groja ir žino apie kūrinius daugiau, nei aš pats ir puikiai supranta, ką daro. Tai idealus atvejis“, – sakė kompozitorius.
T.Petrikis parengė ir naują Rondo sonatos versiją altui ir fortepijonui. F.Latėno manymu, ši versija altininkams kuria naujus iššūkius: „Kadangi ir klasikiniai muzikantai kartais nori pašmaikštauti, padžiazuoti, o ne tik Bergą ar rimtą klasiką groti, jiems čia bus specifinė užduotis: reikės, kad tembras būtų šiek tiek džiazinis, vietomis perforsuotas, reikės kitokios atlikimo manieros. Tai nėra klasikinis alto skambėjimas – galima ir pavibruoti, ir detonuoti šiek tiek; toks pažaidimas, atsipalaidavimas.“
Visų trijų F.Latėno natų leidinių fortepijono partijas redagavusi I.Baikštytė teigė, kad kompozitoriaus kamerinė muzika skirta labai lakios vaizduotės atlikėjui. „Gyvenime mažakalbis autorius į savo kūrinius sudėjo ir džiaugsmą, ir liūdesį, ir palaimą, ir skausmą. Dažnai jo muzikoje galime išgirsti nemažą dozę humoro ar neslepiamos ironijos... Atlikėjas turi būti pakankamai brandus, kad visa tai perteiktų, kad suvoktų ir išgliaudytų šiuos kodus. Tuo pačiu jis turi būti ir techniškai pasirengęs įveikti muzikiniame tekste iškeltus iššūkius, kurių Fausto muzikoje išties nemažai“, – kalbėjo I.Baikštytė.
Leidinius galima įsigyti Lietuvos muzikos informacijos centro e-parduotuvėje „mic.lt“ arba užsukus į svečius – A. Mickevičiaus g. 29 Žvėryne, Vilniuje.
