Humanitarinių mokslų daktarė, architektūrologė L.Preišegalavičienė leidinyje išsamiai atskleidžia mūsų krašte gerai žinomo architekto, dailininko, pedagogo, „tautinio stiliaus“ ir moderniosios architektūros pradininko bei propaguotojo V.Dubeneckio gyvenimą ir kūrybą.
Anot autorės, žinomo menininko kūrybinis laikotarpis buvo trumpas – truko vos daugiau nei dešimtmetį, bet įspūdingai ryškus. Vienas išskirtinių V.Dubeneckio kūrybinės biografijos bruožų, kad, būdamas nelietuvis, jis tapo pirmuoju „tautinio stiliaus“ ieškotoju Nepriklausomoje Lietuvoje.
V.Dubeneckio asmenybės, gyvenimo ir kūrybinio palikimo gerbimas yra fenomenalus reiškinys, nes prasidėjo iš karto po menininko mirties 1932-aisiais ir vyko nepriklausomai nuo besikeičiančios kultūrinės politinės situacijos. Tačiau paradoksalu, kad iki šiol nebuvo monografijos, nagrinėjančios visų gerbiamos asmenybės gyvenimą ir kūrybą.
L.Preišegalavičienės knyga apie V.Dubeneckį skirta menotyrininkams, kultūrologams, architektams, dailės studijų studentams ir plačiajai visuomenei, besidominčiai nepriklausomos Lietuvos nacionaline kultūra. Vienoje vietoje sukaupta žinoma ir nežinoma istorinė medžiaga daugelį paskatins iš naujo pergalvoti iki šiol nusistovėjusias Lietuvos architektūros ir dailės istorijos žinias. Tyrimas pristatomas su gausia archyvine, bibliografine ir iliustracine medžiaga.
Muziejaus pranešime pabrėžiama, kad rusų kilmės menininkas V.Dubeneckis, gyvenęs ir dirbęs Kaune 1919–1932 metais, paliko Lietuvai solidų kūrybinį palikimą. Brandžiausias architekto kūrinys – Vytauto Didžiojo muziejaus pastatas Kaune (šiuo metu – Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus ir Vytauto Didžiojo karo muziejus) tapo Lietuvos valstybingumo ikona, o pasiūlyta „tautinio stiliaus“ formuluotė daugeliu aspektų virto šiuolaikiniu kolektyviniu Lietuvos gyventojų skoniu.
