Viešuose pamąstymuose apie nepriklausomus teatrus neretai apsiribojama žvilgsniu į kūrybinius darinius, susiformavusius per pastarąjį dešimtmetį ar kiek seniau. Visgi retai prisimenama, jog beprecedenčiu teatriniu reiškiniu tapęs Keistuolių teatras buvo pirmasis, savarankiškai susikūręs po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Jaunų kūrėjų iniciatyva įkurtas kooperatyvas, 1989-aisiais vadinęsis tiesiog „Teatras”, tik po kiek laiko mažųjų žiūrovų buvo pavadintas Keistuolių vardu. Toks iš publikos atėjęs krikštas glaudžiai siejosi su vertybėmis, kurių teatras laikėsi nuo pat pirmųjų gyvavimo dienų – keistuoliai drąsiai ėjo į atvirą ir abipusį dialogą su žiūrovu, griaudami ketvirtąją sieną.
„Savo spektakliais užauginęs ne vieną žiūrovų kartą, Keistuolių teatras iki dabar išsiskiria savita teatrine kalba, kūrybine raiška ir atviru, autoironišku požiūriu”, – sako I. Stundžytė. Šiuo metu penktą aktorių kartą auginančio Keistuolių teatro kūrėja į sceną atėjo drauge su antruoju tiksliniu aktorių kursu, 2002 metais surinktu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. „Nuo pat pradžių tiek kurso vadovo – aktoriaus, profesoriaus Vlado Bagdono, tiek režisieriaus, profesoriaus Aido Giniočio, buvome mokomi bei kreipiami vystytis savarankiškumo keliu, bet taip jau įvyko, kad kolektyvinė kūryba mums taip pat tapo nesvetima ir net labai artima”, – pasakoja režisierė ir aktorė.A. Giniočio iniciatyva gimė pirmasis kurso spektaklis – autobiografinės improvizacijos „Atviras ratas“, su kuriuo vaidybos studentai apkeliavo pusę Europos. Būtent šis spektaklis tapo stipria inspiracija įkurti savo nepriklausomą teatrą.
I. Stundžytė prisimena, jog baigę studijas aktoriai nenorėjo skirstytis po valstybinius teatrus ir vylėsi toliau kurti visi drauge, tačiau suprato, jog viso jų kurso save išlaikantis nepriklausomas Keistuolių teatras priimti nepajėgs. Sekdami savo mokytojų pavyzdžiu jauni kūrėjai nusprendė imtis avantiūros ir įsteigti teatro laboratoriją „Atviras ratas”. „Galiu tvirtai teigti, kad 30 metų gyvuojantys Keistuoliai – visuomeniškai atviras ir socialiai atsakingas teatras, kurio kūrybinis pavyzdys, išlikimo modelis mus, dar tuo metu visai „žalius“ studentus aktorius, įkvėpė nepabijoti siekti savo svajonės. Turbūt nekalbėtume apie „Atvirą ratą“, jei jo kūrėjai kažkada nebūtų susitikę tiksliniame kurse, jei kartu nebūtume sutikę režisieriaus Aido Giniočio, kurio dėka visi mes vaidiname bei kuriame ir Keistuolių teatre. Esame laimingi ir be galo dėkingi”, – sako teatro kūrėja.
