Kalėdų šventės įtrauktos į krikščionišką kalendorių 354 metais po Kristaus imperatoriaus Konstantino parėdymu. Pirmaisiais amžiais krikščionys švęsdavo tik Velykas, kurios vadintos „Saulės diena“, nes priminė Kristaus prisikėlimą.
Romoje gruodžio 25-oji buvo žiemos saulėgrįžos diena, ženklas, kad ima artintis pavasaris. Šiai šventei buvo būdingas neišmatuojamas džiaugsmas, nes saulė šviesdavo vis dažniau.
Krikščionys pavadino šią pagonišką šventę „Teisingumo Saule“ dėl tikėjimo į Kristų, kuris ateina aplankyti iš aukštybių, apšviesti tuos, kurie tūno tamsybėse ir mirties šešėlyje.
Kalėdos pilnos šviesos, kuri mums atneša prisiminimus apie meilę, vaikystę, šeimą. Pilnos daug įspūdžių, ką papasakoti – dovanos, eglutė, šviesos, prakartėlė, prekybos centrai...
Apšviestos, papuoštos aikštės, gatvės atitraukia dėmesį, daug pasirengimo, bėgimo, kad pamirštume, ką švenčiame: Jėzų Kristų. Emanuelį, Dievą su mumis, padalijusį visą istoriją – prieš Kristų ir po Kristaus. Tad kaip tinkamai pasirengti Kalėdoms?
Visų pirma, Adventas mums padeda pasirengti Viešpaties atėjimui per maldą, atsivertimą, gailestingumo darbus. Atlikti išpažintį per Adventą tai labiau įsipareigoti maldoje, vykdant konkrečius artimo meilės ir gailestingumo darbus stokojantiems.
Paruošti prakartėlę: Dievas negimsta uždarose ar užkietėjusiose širdyse. Dievas beldžiasi, bet neįeina, jei jam neatidarome. Štai kodėl tikroji Jėzaus prakartėlė slypi mūsų širdyje, kai ji pilna priėmimo, atleidimo, meilės.
Gerbti Jėzaus tėvą ir motiną: Marija ir Juozapas yra mūsų šeima. Gerbti Mariją, kuri mums kaip Motina, gerbti Juozapą, kuris Jėzų augino, mokė. Prisiminti, kad tikrasis pamaldumas, kurį galime jiems skirti, tai gerbti savo tėvus ir senelius, ypač jei jie senyvo amžiaus.
Palikti laisvą vietą prie stalo – būkime dosnūs ir nesislėpkime už išankstinių nusistatymų, klaidingų nuomonių. Išmokime pamatyti Jėzų kiekviename alkstančiame, ištroškusiame, kalinčiame. Neatidėkime gerų darbų, kuriuos galime nudirbti šiandien, rytojui, kuris niekada neateis, ir nesijauskime sotūs, jei palikome brolį be duonos.
Švęskime Jėzaus gimimą su artimaisiais: sustabdyk savo skubantį gyvenimą ir perskirstyk vertybes. Netapk laikinų praeinančių dalykų, paviršutiniškumų, darbo vergu; rask laiko pažaisti su vaikais, pasikalbėti su tėvais, pabūti su jais. Jėzus gimė šaltyje, tačiau jo šeimos meilė jį išgelbėjo iš supančio šalčio. Tik šeimos šiluma gali sušildyti širdį.
Susitaikyk su kitais: be atleidimo nėra Kalėdų. Nėra prasmės puošti namus, gatvę lemputėmis, jei širdį valdo pasipiktinimas, nuoskaudos. Išsivaduok su meile iš neapykantos, su atleidimu iš nuoskaudų.
Nesigėdyk Jėzaus Gimimo: nevadink Kalėdų tuščiomis šventėmis, pakeisdamas jas į pagonišką šventę. Jėzaus vardo ištrynimas niekada nepelnys netikinčiųjų pagarbos, tik tikinčiųjų gėdą. Daug kalbama apie Jėzaus gimimą jo neprisimenant, sukomercinant Kalėdas. Bent tu to nedaryk.
Nedovanok netyrų ar nenaudingų dovanų: materializmo ir komercijos kultūra Jėzaus Gimimo šventę pavertė į nesibaigiančius įvairių rūšių dovanų maišus. Begalės pasirinkimų akivaizdoje dovana neretai tampa našta dovanojančiam ir gaunančiam. Nereikalingi daiktai užpildo namus. Išmok rinktis dovanas remdamasis ne firma, o paprastumu, ne kaina, o naudingumu.
Kai kurios dovanų idėjos: priešui dovanok atleidimą, draugui dovanok širdį, klientui – paslaugą, visiems – meilę, o sau – pagarbą. Nepamiršk pašventinti Kūčių ir Kristaus Gimimo, Kalėdų: gaila matyti tikinčiuosius, kurie susijaudinę ruošia Kūčių vakarienę, ir visai nesiruošia rasti laiko pagerbti Kristaus atėjimą į pasaulį.
Prisimink senolius: Kalėdos džiaugsmo metas, tačiau ir atminties, kuri gali tapti našta žmogui, nugyvenusiam ilgą gyvenimą ir likusiam vienišu, kurį apleido net savi vaikai. Dovanok jiems šilumą, kurią jie tau dovanojo, kai tau jos reikėjo. Paskambink, aplankyk – tai bus geriausia dovana.
Atverk širdį tikrajai šviesai – šviesa gali apšviesti ir perkeisti, jei ji gimsta mumyse, ji gali nugalėti blogį, meilės šviesa nugali neapykantą. Jėzaus Gimimo Kalėdos tetampa tavo dosnaus ir vaisingo gyvenimo gimimu.
(DŽ / Sir / Cei / Vatican News)
