Pasak renginio iniciatorės Ievos Norvilienės, dėsningas ir prasmingas sutapimas, kad Gruzijos kino dienos Vilniuje vyksta tuo pačiu metu, kai Tarptautiniame Tbilisio festivalyje Lietuvos kino centro iniciatyva rodoma plati lietuviško kino retrospektyva.
„Gilios Gruzijos autorinio kino tradicijos ir nuostabą kelianti šiandieninė filmų sėkmė paskatino mus surengti šios mums labai draugiškos šalies, kaip ir mes šįmet švenčiančios Nepriklausomybės šimtmetį, kino dienas. Gruzinų kinas kuriamas labai šiuolaikiškai, beveik visi renginyje rodomi filmai yra koprodukcijos su kitomis šalimis, tai liudija filmų temų universalumą, atvirumą plačiam žiūrovų ratui,“ – sako Lietuvos kinematografininkų sąjungos direktorė, kino prodiuserė I. Norvilienė.
Kino dienas pradės ypač aktualus ir bene garsiausias praėjusių metų Gruzijos filmas „Baugi mama“, Tarptautiniame Lokarno kino festivalyje apdovanotas už geriausią debiutinį filmą. Jauniausios kartos kino režisierės Anos Urušadzės filmo herojė – jauna moteris, kuri renkasi tarp šeimos ir kūrybos. Pasirinkus pastarąją herojės laukia išbandymų virtinė. Filmas „Baugi mama“ rodytas poroje dešimčių tarptautinių festivalių, pelnė apie dešimtį prizų festivaliuose San Franciske, Milvokyje ir kitur, buvo nominuoas Europos akademijos apdovanojimuose Europos atradimų kategorijoje.
Tarp Kino klube rengiamos programos filmų – šiemet „Oskaro“ nominacijos Gruzijos kinui siekiantis režisieriaus Zazos Chalvaši filmas „Namė“. Tai kinematografinė sakmė, sukurta dalyvaujant Lietuvos kinematografininkams, garso dizainą filmui kūrė „Sidabrinės gervės“ laureatas Jonas Maksvytis, o muziką garsi Lietuvos atlikėja Jurga Šeduikytė.
Apdovanotas keliuose tarptautiniuose festivaliuose, patekęs į „Auksinių gaublių“ nominacijų trumpąjį sąrašą, filmas „Namė“ pasakoja apie nuošalią vietą, kurioje sugyvena krikščionys, musulmonai, ateistai. Apie tradicijos ir šiuolaikybės, tikėjimo ir cinizmo priešpriešas režisierius kalba pasitelkdamas istoriją apie Ali šeimą, kuriai patikėta saugoti gydančio ežero vandenis.
Skaudžios karo patirtys atsispindi Karlovi Varų festivalyje apdovanotame režisierės Rusudanos Glurjidze filme „Svetimi namai“, kurį kino kritikai giria už nuoseklų stilių, pratęsiantį Andrejaus Tarkovskio filosofinio kino tradiciją.
Viduriniosios kartos režisieriaus Levano Tutberidzės filmo „Moira“ centre – šiuolaikinės Gruzijos socialinis ir psichologinis klimatas, kurį režisierius tyrinėja kartu su savo pagrindiniu herojumi, sugrįžusiu iš kalėjimo ir savo šeimą siekiančiu išgelbėti nuo skurdo. Tarptautinė „Moiros“ premjera įvyko San Sebastijano kino festivalyje, filmas 2015 m. atstovavo Gruziją siekiant „Oskaro“ nominacijos.
Gruzijos kino dienas penktadienį, gruodžio 14 d., uždarys restauruotų 7-ame deš. sukurtų filmų seansas. Garsaus, bet sovietinės valdžios nemėgto, nes nepaklususio teminiams ir estetiniams to meto standartams, režisieriaus Mikheilo Kobachidzės trumpametražiai filmai turėtų sudominti kino archeologijos mėgėjus. Kino klubo peržiūroje – trys ironiški ir jausmingi, kupini eksperimentinės dvasios režisieriaus darbai „Vestuvės“ (1964), „Skėtis“ (1967, Krokuvos trumpametražių ir animacinių filmų festivalio prizas), „Muzikantai“ (1969).
Gruzijos kino dienos, Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino klubas, gruodžio 10 -14 d., seansų pradžia 18 val., adresas – Vasario 16-osios g. 8, durų kodas 25. Įėjimas laisvas.
