Pristatytas Kanuose filmas sulaukė prieštaringų vertinimų – gal šimtas žiūrovų išėjo iš salės dar filmui nepasibaigus, o likę iki pabaigos plojo atsistoję. Tačiau ne itin svetingo priėmimo L.von Triero filmas sulaukė ne tik Kanuose.
Jei Lietuvoje buvo baimių, kad filmą gali cenzūruoti, to nebuvo padaryta. O štai JAV ėmėsi sankcijų prieš filmo „Namas, kurį pastatė Džekas“ platintoją „IFC Films“. JAV filmų reitingavimo organizacija MPAA, iš pradžių suteikusi naujausiam L.von Triero filmui jau ir taip ganėtinai griežtą „R“ reitingą (jį yra gavęs ir prieštaringasis filmas „Kristaus kančia“), ketina atšaukti šį reitingą, o tai gali apriboti galimybes platinti filmą kino teatruose.
MPAA sankcijos yra itin retos – pastarąjį kartą jų buvo imtasi 2007 m. prieš filmą „Nelaisvė“. Tik keturių filmų reitingai buvo atšaukti per 50 metų organizacijos istoriją – pastarąjį sykį tai buvo padaryta 1985 m. filmui „Greita mirtis“. Tad panašu, kad JAV Džeko laukia nelengva kova.
O kaip Lietuvos publika reagavo į šią danų režisieriaus provokaciją? Filmas nebuvo uždraustas Lietuvoje. Tad jo Lietuvos žiūrovai laukė nekantriai ir su tam tikra baime.
„Ar neišeisiu iš filmo dar seansui nepasibaigus?“ – buvo tikriausiai pagrindinis klausimas laukiant filmo premjeros. Tačiau susidomėjimas buvo nemažas. Žiūrovus traukė ir žymiojo depresiškojo režisieriaus vardas, ir filmo siužetas – serijinio žudiko istorija, kruvina, bet sykiu intelektuali.
Lietuvių žiūrovų reakcijos buvo prieštaringos. Vieni iš tiesų išėjo pasibaisėję ekrane rodomu smurtu, kiti išbuvo iki galo ir buvo sužavėti L.von Triero sugebėjimo savaip pateikti jau ne sykį papasakotas istorijas.
„Namas, kurį pastatė Džekas“ sulaukė komentarų apie nesveiką psichologinį žiaurumą ir kaltinimo režisierių sergant psichinėmis ligomis bei savo tamsias haliucinacijas perkeliant į naujausią filmą. Tačiau kiti atsiliepė apie šį filmą kaip režisieriaus svarstymą apie gėrio ir blogio perskyrą bei perteikimą to, tik stipriau, sulėtintai, kas vyksta mūsų gyvenime ar medijose.
Taip, galime sutikti, L.von Trieras yra nepatogus režisierius, kaip ir visi jo filmai, kaip ir „Namas, kurį pastatė Džekas“. Kiekvienas šį filmą pamatė skirtingai, kiekvienas išėjo apimtas skirtingų emocijų – vieni pasišlykštėję atvirai demonstruojamu žiaurumu ar nusivylę režisieriaus darbu, kiti pasisėmę intelektualinių įžvalgų ir pateisinę savo lūkesčius.
Tačiau abejonių nelieka: L.von Trieras darsyk sulaukė savo trokštamo dėmesio ir vėl sukėlė daugybę diskusijų.
