Šie seansai rengiami neatsitiktinai. Anot Čekijos Respublikos ambasados Lietuvoje atstovės, Lauros Vancevičienės, jais norima ne tik prisiminti šiemet mirusį žymųjį čeką – režisierių M. Formaną, bet ir paminėti Čekijai labai svarbią Prahos pavasario 50-metį.
„Milošas Formanas yra Naujosios Čekoslovakijos kino bangos atstovas, o Naujoji Čekoslovakijos kino banga neatskiriama nuo Prahos pavasario ir ypač po jo sekusių įvykių“, – sakė L. Vancevičienė. Būtent Prahos pavasario įvykiai ir paskatino M. Formaną palikti tėvynę ir ieškoti kūrybinės laisvės Amerikoje.
Pirmasis ilgamentražis režisieriaus filmas „Juodasis Petras“ (1964) tapo vienu ryškiausių ankstyvųjų šios stilistikos ir čekų „Naujosios bangos“ kino judėjimo filmų.
O po metų pasirodęs „Blondinės meilė“ režisieriui pelnė tarptautinę šlovę – Venecijos kino festivalyje buvo nominuotas „Auksiniam liūtui“, JAV – „Auksiniam gaubliui“. Šiame filme, anot kino kritikės Renatos Šukaitytės, yra meistriškai užmaskuota modernios čekų visuomenės ir jos vyriausybės kritika.
Filmas „Blondinės meilė“ nukelia į 7-ojo dešimtmečio Čekoslovakijos provinciją, kur gyvena jauna mergina Andula (Hana Brejchova), dirbanti batų fabrike ir turinti labai mažai perspektyvų susirasti vyrą: miestelyje vienas vaikinas tenka šešiolikai merginų. Viename vakarėlyje Andula susipažįsta su jaunu muzikantu Milda iš Prahos. Jie kartu praleidžia naktį. Vaikinas išvyksta, o Andula, nesulaukusi iš jo žinios, nusprendžia pati jį susirasti.
Pasak „Skalvijos“ kino centro programos sudarytojos Sonatos Žalneravičiūtės, M. Formanas nuo pradžių suprato, kad apie rimtus dalykus geriausia kalbėti su humoru, o kad įtikinamiau būtų, pasitelkė cinéma vérité pasakojimo stilistiką.
Režisieriui ypač patiko dirbti su neprofesionaliais aktoriais. Filme „Blondinės meilė“ profesionalai buvo tik du – Mildą suvaidinęs Vladimiras Pucholtas ir Vakovskį – Vladimiras Menšikas, o pagrindinis moters vaidmuo atiteko režisieriaus pirmosios žmonos seseriai H. Brejchovai.
Anot kino kritikų, M. Formanas – vienas iš nedaugelio Vidurio ir Rytų Europos režisierių, kuriems pavyko įsitvirtinti JAV ir kurti filmus, susijusius su šios šalies istorija ir dabartimi.
Jau antrasis režisieriaus filmas, sukurtas emigracijoje, „Skrydis virš gegutės lizdo“ sulaukė didelio pasisekimo – buvo apdovanotas penkiais „Oskarais“, šešiais „Auksiniais gaubliais“ ir iki šiol laikomas garsiausiu jo filmu.
Pasakojimas apie laisvę ir jos kainą, galbūt, nebūtų buvęs toks įtaigus, jeigu režisierius iš socialistinės šalies nebūtų turėjęs asmeninės jos slopinimo patirties.
M. Formano filmas „Blondinės meilė“ bus rodomas „Skalvijos“ kino centro rengiamuose kino klasikos vakaruose gruodžio 2 d. (pristatys kino kritikė Izolda Keidošiūtė), 9 d. (pristatys kino kritikė Mantė Valiūnaitė), „Skrydis virš gegutės lizdo“ – gruodžio mėn. 16, 30 d. ir sausio mėn. 6, 13, 20 d.
