B.Bertolucci – kino režisierius, scenaristas, prodiuseris ir poetas. Triumfą jam pelnė 1972 m. juosta „Paskutinis tango Paryžiuje“, kuriame vaidino Marlonas Brando ir Maria Schneider.
Tarp kitų į kino istoriją įėjusių jo filmų – „Konformistas“ („Il Conformista“, 1970 m.), „1900“ („Il Novecento“, „Twentieth Century“, 1976 m.), „Paskutinis imperatorius“ („The Last Emperor“, 1987 m.), pelnęs devynis „Oskarus“, „Mažasis Buda“ („Little Buddha“, 1993 m.), „Pavogtas grožis“ („Stealing Beauty“, 1996 m.), „Svajotojai“ („The Dreamers“, 2003 m.).
Už savo kūrybą režisierius B.Bertolucci yra pelnęs prestižinių kinematografijos apdovanojimų: „Oskarą“ (1987 m.), Auksinį gaublį (1988 m.), BAFTA (1989 m.), Tarptautinio Berlyno kino festivalio (1970 m.), dusyk Venecijos kino festivalio (1997 ir 2007 m.).
2011-aisiais B. Bertolucci įteiktas Kanų kino festivalio garbės apdovanojimas, 2013-aisiais Holivudo šlovės alėjoje jo garbei įspausta žvaigždė.
2014 m. 14-ajame Nobelio taikos premijos laureatų susitikime B. Bertolucci pelnė Taikos apdovanojimą („Peace Summit Award“) už indėlį kovoje už žmogaus teises.
B.Bertolucci gimė 1941 m. kovo 16 d. Parmoje, mokytojos ir poeto, meno istoriko šeimoje. Užaugęs kūrybiškoje aplinkoje, B.Bertolucci pradėjo rašyti būdamas 15 metų ir netrukus už savo pirmąją knygą gavo kelis prestižinius apdovanojimus.
Jaunystėje B.Bertolucci norėjo tapti poetu, kaip ir jo tėvas. Nuo 1958 m. iki 1961 m. lankė moderniosios literatūros fakultetą Romos unversitete, bet universiteto taip ir nebaigė. 1962 m., būdamas 21 metų, jis pastatė pirmąjį ilgametražį filmą „La commare secca“ (1962 m.).
Po „Paskutinio tango Paryžiuje“ aktoriai nutraukė ryšius su režisieriumi
Prieš „Paskutinio tango Paryžiuje“ garsiosios išprievartavimo scenos panaudojant sviestą filmavimą režisierius B.Bertolucci ir aktorius M.Brando neįspėjo M.Schneider, kas vyks. Ši žinia prieš porą metų nuvilnijo per Holivudo aktorių ir režisierių socialinius tinklus.
„Neatleistina. Kaip režisierė negaliu to suprasti. Kaip moteris jaučiu siaubą, pasibjaurėjimą ir įniršį“, – pareiškė režisierė Ava DuVernay („Selma“).
„Niekada nebebūsiu tokios nuomonės apie šį filmą, B.Bertolucci ar M.Brando, kokios iki šiol buvau. Tai netgi daugiau negu šlykštu. Aš įtūžęs“, – parašė aktorius Chrisas Evansas (vaidina Kapitoną Ameriką).
„Begėdiška ir baisu“, – trumpai pakomentavo naujieną prodiuseris Scottas Derricsonas („Daktaras Streindžas“).
Tokią reakciją sukėlė italų režisieriaus interviu, kuriame jis papasakojo, kaip buvo kuriamas 1972 m. klasikinis erotinis filmas „Paskutinis tango Paryžiuje“.
Interviu įrašytas 2013-aisiais, praėjus dvejiems metams po pagrindinio vaidmens atlikėjos aktorės M.Schneider mirties. B.Bertolucci pirmą kartą prisipažino, kad M.Schneider nežinojo, kokioje scenoje jai teks dalyvauti, nes scenarijuje to epizodo nebuvo: „Sceną su sviestu mudu su Marlonu sugalvojome rytą prieš filmavimą. Pasielgiau baisiai M.Schneider atžvilgiu, nes nepasakiau, kas vyks. Norėjau, kad ji sureaguotų ne kaip artistė, o kaip mergina, kad pasijustų pažeminta. Manau, ji nekentė manęs ir Marlono už tai, kad neįspėjome apie sviestą. Vis dar jaučiuosi dėl to kaltas, bet nesigailiu to.“
2007 metais M.Schneider interviu pareiškė, kad jautėsi taip, tarsi M.Brando ir B.Bertolucci ją būtų išties išprievartavę: „Marlonas man pasakė: „Maria, nesijaudink, juk tai viso labo tik filmas.“ Bet per filmavimą, nors Marlono veiksmai buvo netikri, aš tikrai verkiau. Pasijutau pažeminta ir, tiesą sakant, išprievartauta M.Brando ir B.Betolucci.“
Per filmavimą M.Schneider buvo 19 metų. 2011-aisiais ji mirė Paryžiuje nuo vėžio. Po filmo „Paskutinis tango Paryžiuje“ ji niekada daugiau nebedirbo su B.Bertolucci ir su juo nesikalbėjo.
M.Brando mirė 2004-aisiais, sulaukęs 80 metų. Jis taip pat dvidešimt metų po filmo sukūrimo nebendravo su B.Bertolucci. Filmo „Paskutinis tango Paryžiuje“ premjera įvyko 1973 metais, jis buvo nominuotas „Oskarui“ už geriausią vyrišką vaidmenį ir geriausią režisūrą, taip pat dviem Auksiniams gaubliams.
