Šventiniame koncerte Lenkijos nacionalinėje operoje skambėjo etapiniai jubiliato kūriniai (Smuiko koncertas „Metamorfozės“, „Concerto Grosso“ trims violončelėms ir orkestrui, „Dies illa“), atliekami įspūdingo muzikos žvaigždyno – smuikininkės Anne-Sophie Mutter, violončelininkų Franso Helmersono, Ivano Monighetti ir Arto Noraso, Lenkijos chorų bei solistų ir orkestro „Sinfonia Varsovia“, diriguojamo Christopho Eschenbacho, Leonardo Sladkino, Maciejaus Tworeko. Publika visus kūrinius palydėjo ovacijomis, pašokusi iš vietų.
K.Pendereckio jubiliejus sutraukė į Lenkijos sostinę daug muzikos garsenybių, nes visą savaitę kasdien įvairiose Varšuvos erdvėse vyko jam skirto festivalio renginiai, po jų – priėmimai kūrybos partneriams, rėmėjams ir bičiuliams. O vakarykštis koncertas buvo dar ir pirmą kartą rengiamo festivalio „Eufonie“, sumanyto Lenkijos nepriklausomybės 100-mečio proga, atidarymas.
Naujuoju festivaliu rengėjai žada vienyti per muziką Rytų ir Centrinės Europos tautas, o jį pagarsinti sukvietė į Varšuvą įvairių Europos šalių žurnalistus ir muzikos kritikus. Tad Varšuvos didžiajame teatre vakar knibždėte knibždėjo iškilių maestro K.Pendereckio bendražygių ir įvairaus plauko žiniasklaidos atstovų.
„Čia mano pažįstamų daugiau negu Lietuvoje“, – juokavo priėmime sutiktas buvęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Gintautas Kėvišas.
Lietuviui su artimiausių K.Pendereckio svečių svita teko įveikti visą maestro gimtadienio maratoną – nuo šventinių pusryčių iki naktipiečių „Sofitel“ viešbutyje, o tarp jų dar buvo mišios Šv.Jono katedroje su sakraline K.Pendereckio muzika.
G.Kėvišą ir K.Pendereckį jau 20 metų sieja artimi ryšiai. 1999-aisiais talentingas vadybininkas pirmą kartą pristatė K.Pendereckį Lietuvoje – muzikas dirigavo Vilniaus festivalyje savo oratoriją „Septyni Jeruzalės vartai“ ir vėliau gana dažnai sugrįždavo į Lietuvą, be to, daug gastroliavo su mūsų kolektyvais užsienyje. Šiandien G.Kėvišas maestro jau kviečiasi į savo rengiamus pasaulio garsenybių koncertus, kurie Lietuvos nebepasiekia.
„K.Pendereckis – vienas nuostabiausių žmonių, kuriuos sutikau savo gyvenime“, – neabejojo vadybininkas.
Jis prisiminė įdomią detalę iš bendravimo su maestro prieš kelerius metus: „Per vieną svarbų renginį K.Pendereckis paatviravo, kad pats nežino, ar yra labiau muzikas, ar sodininkas“. Mat savo užmiesčio rezidencijoje Lusvavicuose kompozitorius puoselėja savo užveistą didžiulį medelyną, kurį kasmet papildo naujomis medžių rūšimis.
Beje, Lusvavicai ir lietuvių kompozitoriams svarbi vieta. Čia 9-ojo dešimtmečio pradžioje K.Pendereckis pradėjo rengti kamerinės muzikos festivalius, kuriuose skambėjo jo užsakymu parašyti Broniaus Kutavičiaus, Osvaldo Balakausko, Felikso Bajoro opusai.
O šiandien ši vietovė garsėja ir K.Pendereckio įkurtu jo vardo daugiafunkciniu muzikos centru, kuriame tobulinasi talentingas jaunimas.
Tačiau pasaulis maestro garbina pirmiausia už nemirtingą jo muziką, kuri įvertinta nesuskaičiuojama daugybe apdovanojimų (vakare kolekciją papildė dar keli išskirtiniai prizai, tarp jų - Lenkijos radijo „Deimantinis mikrofonas“, kurį yra gavę Česlovas Milošas ir popiežius Jonas Paulius II), įkvėpė daugybę festivalių įvairiuose planetos kampeliuose, yra visada laukiama prestižiškiausiose pasaulio scenose.
„Džiaugiuosi, kad atvykau į šį K.Pendereckio muzikos festivalį Varšuvoje ir tris dienas nepraleidau nė vieno jo koncerto. Žinojau ir anksčiau nemažai K.Pendereckio muzikos, bet dabar turėjau progą atrasti jo ankstyvąją kūrybą – ji fenomenali“, – žavėjosi G.Kėvišas.
Per visą savaitę šiame festivalyje nuskambėjo tik vienas opusas, sukurtas ne jubiliato – tai JAV kompozitoriaus Davido Chesky „Laiškas kompozitoriui“, dedikuotas K.Pendereckiui. Festivalyje tarp plejados įžymybių pasirodė ir lietuvių pianistė Mūza Rubackytė, paskambinusi K.Pendereckio Fortepijono koncertą „Resurrection“ su orkestru „Sinfonia Varsovia“.
