Parodyti išsaugotą vyro tapybą vilniečiams sumanė našlė Lorita Vidmantaitė-Stankienė. Kaune gyvenanti moteris atrinko ir atvežė jo geriausius darbus į parodą. Vieną kūrinį – B.Grincevičiūtės portretą – ji nutarė padovanoti šiam muziejui.
Prieš penkerius metus staiga sustojusi kūrėjo I.Stankaus širdis nutraukė spalvingą ir kūrybingą gyvenimą, prasidėjusį toli nuo Lietuvos, Sibire. Jis gimė Krasnojarsko krašte tremtinių šeimoje, kuri 1960 metais grįžo į Lietuvą.
Tuomečiame Vilniaus dailės institute studijavęs I.Stankus dirbo ir piešimo mokytoju Klaipėdos rajono Ketvergų mokykloje, ir vėliau daug metų – restauratoriumi Kaune.
I.Stankus restauravo dalį XVII amžiaus freskų buvusioje Pažaislio refektoriumo patalpoje, pačioje bažnyčioje ir jos kupole. Taip pat jis atnaujino sienų tapybinį dekorą Maironio namuose, atliko Kauno įgulos bažnyčios (Soboro) restauravimo ir dažymo darbus, o Lapių šv.Jono Krikšytojo bažnyčioje restauravo centrinį ir šoninį altorius.
Pažaislyje I.Stankus dirbo su grupe kitų restauratorių, o jiems vadovavo iš Vilniaus atvykdavusi mokslininkų komisija. Šalia dirbo lipdytojai, mūrininkai, dažytojai, stogdengiai. Bendraudamas su jais, stebėdamas jų darbą, I.Stankus pramoko amatų, kurie vėliau jam labai pravertė.
Po restauravimo darbų, reikalavusių daug laiko ir kruopštumo, menininkui poilsį teikdavo tapyba.
