Didžiojoje gildijos salėje jie atliks įspūdingą vieno žymiausių šiuolaikinių kompozitorių Michaelo Daugherty kūrinį „Laiko mašina“ (angl. „Time Machine“) trims dirigentams ir orkestrui. Baltijos šalių orkestrų festivalio koncerte taip pat skambės ir nacionalinių kompozitorių kūriniai.
Amerikiečių kompozitorius M. Daugherty šiuo metu yra vienas geriausiai apmokamų, dažniausiai atliekamų ir įrašinėjamų gyvų kompozitorių JAV. Dienraštis „The Times“ gyrė kompozitorių kaip „aukščiausio lygio profesionalą“, „kompozitorių-ikoną“ su „originalia vaizduote, bebaimiu muzikinės struktūros pojūčiu ir itin atidžia klausa“. T
arptautinio pripažinimo M. Daugherty pirmąsyk sulaukė 1994-aisiais, kai jo „Metropolio simfonija“ buvo atlikta prestižinėje Niujorko „Carnegie Hall“ koncertų salėje. Nuo to laiko kompozitoriaus muzika pateko į orkestrų, kamerinių ansamblių ir muzikos grupių repertuarą, o M. Daugherty tapo vienu iš dešimties dažniausiai atliekamų gyvųjų kompozitorių JAV.
Kūrinys „Laiko mašina“ trims dirigentams ir orkestrui 2003 m. buvo parašytas Pitsburgo simfoninio orkestro užsakymu. Dvidešimties minučių trukmės kompozicija yra suskirstyta į dvi dalis – „Praeitis“ ir „Ateitis“.
„Tai ritmo, garso ir erdvės nuotykis trims dirigentams ir orkestrui, – sako M. Daugherty. – Suskirstydamas orkestrą į tris erdvėje atskirtus orkestrus, reprezentuoju tris erdvės matmenis: pirmyn–atgal, kairėn–dešinėn ir aukštyn–žemyn. Sukūriau muziką, kurioje trys orkestrai tuo pačiu metu groja trimis skirtingais tempais, todėl reikalingi trys dirigentai. Kai trys orkestrai groja vienu metu, jie sukuria trimatę muziką, kuri leidžia keliauti ketvirtuoju – laiko matmeniu“, – pasakojo kompozitorius.
„Laiko mašina“ – tai sudėtingas ir virtuozinių sugebėjimų reikalaujantis iššūkis trims dirigentams. Muzikoje išsiskleidžia du kontrastingi garsų pasauliai: vienas – su griūvančia, brutalia, pulsuojančia muzika, o kitas – lyriškas, hipnotizuojantis, svajingas. Šis judėjimas pateikia klausytojui neatsakytą klausimą: ar mes keliaujame laiku link geresnės ateities, ar visgi tai – kur kas niūresnė vizija?
Lapkričio 24 d. Rygoje taip pat skambės nacionalinių kompozitorių kūriniai: latvių kompozitoriaus Kristapso Pētersono kūrinio „Muzika dideliam simfoniniam orkestrui“ premjera, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“ ir esto Erkki-Sveno Tüüro kompozicija „Sow the Wind“ (liet. „Pasėti vėją“).