Vieninteliai 2016 m. restauruotos filmo versijos seansai įvyks lapkričio 27 d., o Vilniaus žiūrovai turės galimybę pamatyti filmą didžiausioje miesto salėje.
A.Tarkovskio fenomenas
Bene garsiausio rusų režisieriaus A.Tarkovskio kūryba siejama filosofija, metafizika bei gausiomis interpretacijų galimybėmis.
Nors jo filmai daugybę kartų po kaulelį išnarstyti įvairiuose moksliniuose darbuose, svarbiausia išlieka individuali žiūrovo patirtis. Kiekviena nauja peržiūra leidžia atrasti vis daugiau paslėptų prasmių bei iš atskirų dalelių susidėlioti asmeninį kinematografinį paveikslą.
Politinės kliūtys
A.Tarkovskis tapo žinomas visame pasaulyje po savo debiutinio ilgametražio filmo „Ivano vaikystė“ („Ivan's Childhood“ / „Иваново детство“, 1962 m.) triumfo Venecijos kino festivalyje. Iš viso režisierius yra sukūręs septynis ilgo metro filmus.
Jam teko įveikti daug politinių kliūčių, dėl kurių galiausiai nusprendė pasitraukti į Vakarus. „Stalkeris“ tapo paskutiniu A.Tarkovskio filmu, kuris buvo kuriamas Sovietų Sąjungoje.
Broliai Strugackiai ir jų „Piknikas šalikelėje“
„Stalkeris“ sukurtas brolių Arkadijaus ir Boriso Strugackių kūrinio „Piknikas šalikelėje“ (1972 m.) motyvais, tačiau A.Tarkovskis pavertė mokslinės fantastikos apysaką filosofine alegorija, skirdamas visą dėmesį herojų kelionei į mįslingąją Zoną.
Sunku patikėti, bet filmo scenarijus buvo perrašinėjamas bene dešimt kartų.
Kaip patekti į Zoną?
Zonoje neveikia jokie žinomi dėsniai, tačiau pildosi slapčiausi žmonių troškimai. Į šią teritoriją drįsta įžengti tik bebaimiai keistuoliai. Norinčius į ją patekti lydi atsiskyrėlis Stalkeris, netoliese gyvenantis su žmona ir sergančia dukrele.
Nelegalios ekskursijos į Zoną – jo pragyvenimo šaltinis.
Saulius Macaitis apie A.Tarkovskį
Kino kritikas Saulius Macaitis rašė, kad dabar retą katarsį A.Tarkovskiui pavykdavo pasiekti labai paprastomis priemonėmis: „Jis surinkdavo draugėn savo ne itin laimingus, daug postringaujančius, ne visada esmę nuo smulkmenų skiriančius herojus ir skirdavo jiems „globalinį“ išbandymą, leisdavo įeiti į savotišką „tylos zoną“, pabūti akis į akį su savimi ir apsišvarinti, dvasiškai sustiprėti po sukrėtimo.“
Filmavo ir Estijoje
A.Tarkovskis planavo dalį „Stalkerio“ scenų filmuoti Isfaroje, tačiau po to, kai šį Tadžikijos miestą nusiaubė žemės drebėjimas ir filmavimo grupė nebeturėjo kur apsistoti, buvo priverstas ieškoti kitos vietos.
Po ilgų paieškų operatoriui Georgijui Rerbergui pavyko aptikti apleistą hidroelektrinę Talino apylinkėse, puikiai atspindinčią „Stalkerio“ atmosferą.
Sabotažas?
Juostos ryškinimo metu beveik visa pirmoji filmo versija buvo negrįžtamai sugadinta kino studijos „Mosfilm“ laboratorijose. Netgi sklido gandai, kad sabotažo galėjo imtis pats A.Tarkovskis, norėdamas gauti galimybę perfilmuoti scenas iš naujo.
Režisieriui pavyko išreikalauti, kad „Stalkerio“ biudžetas būtų padidintas, tačiau ir antrasis filmo variantas netenkino kino kūrėjo.
Galiausiai trečią kartą pakeitęs filmavimo komandą, režisierius perfilmavo „Stalkerį“ su kino operatoriumi Aleksandru Kniažinskiu.
2016 m. restauruota versija
Beveik prieš 40 metų pasirodęs „Stalkeris“ išlieka aktualus ir šiuolaikiniam žiūrovui. 2016 metais Tarptautiniame Venecijos kino festivalyje buvo pirmą kartą parodyta restauruota filmo versija, o pernai „Stalkeris“ savaitę buvo rodomas viename Niujorko kino teatrų ir per tą laiką uždirbo daugiau negu 30 tūkst. dolerių.
Kino kritikas ir Venecijos kino festivalio konsultantas Peteris Šepotinikas lygina restauruotos versijos pasirodymą su filmo atgimimu.
Įsitikinti jo žodžiais „Pamatyk kine“ žiūrovai turės galimybę jau lapkričio 27 dieną. Lietuvoje 2016 m. restauruota „Stalkerio“ versija kino teatruose bus rodoma pirmą kartą.
Išskirtiniai A.Tarkovskio filmo „Stalkeris“ seansai įvyks lapkričio 27 d. „Forum Cinemas“ kino teatruose Vilniuje, didžiausioje salėje, ir Kaune.
