Specialiai dėl šio prizo Europos parlamente Briuselyje buvo įrengta 90 vietų kino salė, kurioje EP nariai gali pasižiūrėti profesionalų komisijos „Lux“ prizui nominuotus filmus, o tada balsuoti Parlamento interneto svetainėje. Mat jų įsitikinimu, kinas – patraukliausias būdas populiarinti Europos tradicijas ir vertybes, apmąstyti aštriausias politines ir socialines aktualijas.
Kad sklistų ir tokie filmai, „Lux“ lyderiams suteikiama galimybė subtitruoti savo kūrinius visomis Europos kalbomis ir pristatyti daugelyje tarptautinių kino festivalių.
„Lux“ prizo istorija įspūdinga. Jo laureatai pelnė daugybės festivalių apdovanojimus, stipriausi buvo nominuoti ir „Oskarui“, tapo hitais ne tik Europoje.
Kadangi pretenduojantys į „Lux“ prizą filmai turi būti užbaigti tarp praėjusių metų gegužės 1-osios ir aplikavimo metų birželio 1-osios, jie spėja iki finalo Strasbūre susirinkti nemažai trofėjų.
Laimėjimais didžiuojasi ir šiemečiai „Lux“ finalininkai. Pavyzdžiui, vokiečių ir austrų koprodukcija – vaidybinė juosta „Stiksas“ („Styx“), režisuota austro Wolfgango Fischerio, jau susižėrė keliolika įvairių festivalių prizų, tarp jų – net kelis Tarptautinio Berlyno kino festivalio, kuriame šiemet įvyko šio filmo premjera.
Juostos kūrėjai meno kalba prabilo apie turbūt skausmingiausią dabarties problemą – Europos pabėgėlių krizę.
„Stikso“ herojė leidžiasi į svajonių kelionę jachta, bet patenka į tikrą pragarą, susidūrusi po audros jūroje su skęstančiu migrantų laiveliu. Ji bando organizuoti jų gelbėjimą ir pati patenka į ekstremalias situacijas.
„Filmas kelia egzistencinius klausimus: kas mes esame, kuo norėtume ir turėtume būti šiame pasaulyje?“ – teigė režisierius.
W.Fischerio nuomone, debatai pabėgėlių temomis Europoje krypsta klaidinga linkme. „Ciniška užverti duris šiems žmonėms ir investuoti į sienų apsaugą. Tai kertasi su mūsų fundamentaliomis vertybėmis“, – tvirtino režisierius.
„Stikso“ varžovė – Islandijos, Prancūzijos ir Ukrainos vaidybinė juosta „Kariaujanti moteris“ („Woman at war“), režisuota islando Benedikto Erlingssono, gvildena ne mažiau aktualias gamtosaugos problemas, tačiau – nuotaikingai ir žaisminga forma.
„Aš nekenčiu moralizuojančių filmų. „Kariaujanti moteris“ - ne tokia. Mano tikslas buvo papasakoti istoriją taip, kad prikaustyčiau žiūrovų dėmesį, o tam būtini triukai“, – aiškino B.Erlingssonas.
Vienas jo „triukų“ – muzikantų grupė, komentuojanti filme herojės istoriją lyg koks graikų tragedijos choras. Vėliau visur ima vaidentis ir ukrainiečių folkloro dainininkių tautiniais rūbais trio.
O pasakoja filmas apie penktą dešimtį baigiančią karingą chorvedę iš mažo Islandijos miesto, kuri nelegalia veikla bando sutrikdyti aliuminio fabriko darbą. Įsitraukusi į pavojingas akcijas moteris visiškai pamiršta, kad siekė įsivaikinti našlaitį. Tačiau vieną dieną jos prašymas patenkinamas, ir gyvenimas dar labiau susijaukia.
Pats filmo režisierius B.Erlingssonas jaunystėje drastiškai protestavo prieš banginių medžioklę – buvo net prisirakinęs prie medžiotojų laivo. Jo įsitikinimu, mes – paskutinė karta, kuri dar gali išgelbėti planetą nuo susinaikinimo.
„Niekas nenori girdėti apokaliptinių istorijų, bet derėtų labiau bijoti dėl ateities. Mes esame ant peilio ašmenų. Dabar nėra svarbesnės temos už ekologiją“, – neabejojo B.Erlingssonas.
„Kariaujančios moters“ premjera įvyko šių metų Kanų kino festivalyje, kur buvo prizu įvertintas filmo scenarijus. Ši juosta išrinkta atstovauti Islandijai varžybose dėl „Oskarų“.
Trečiasis pretendentas į šių metų „Lux“ prizą – Serbijos, Prancūzijos ir Kataro dokumentinis filmas „Kitoje durų pusėje“ („The other side of everything“), režisuotas serbės Milos Turajlič.
Tai labai asmeniškas darbas, jis apmąsto netolimą Serbijos praeitį per režisierės šeimos istoriją. Mat Turajličių šeimos solidūs namai, 1940-aisiais atėjus į valdžią komunistams, buvo padalyti į du butus, kuriuos atskyrusios durys tapo tarsi takoskyra tarp skirtingų ideologinių stovyklų.
Filmas jau nuskynė laurus Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje (IDFA), „goEast“ (Vokietija) ir „RiverRun“ (JAV) tarptautiniuose festivaliuose.
Šiandien Europos parlamente vyksiančioje diskusijoje visų trijų filmų kūrėjai bandys atsakyti į klausimą, kiek kinas gali įtakoti politikų ir įstatymų leidėjų sprendimus.
