„Silfidę“ pagal Augusto Bournonville'io choreografiją Maskvos Didžiajame teatre pastatė danų šokėjas ir choreografas Johanas Kobborgas 2008 metais. Jis pats yra šokęs Džeimsą ir laikomas vienu ryškiausių šio vaidmens atlikėjų pasaulyje.
Maskvos Didžiojo teatro spektakliai kasmet transliuojami į daugiau kaip 50 šalių, daugiau kaip 1600 kino teatrų, tarp jų – ir Lietuvos.
Balerinos atsistojo ant pirštų
„Silfidė“ – baleto teatrui etapinis pavadinimas. Pirmiausia „Silfidė“ – seniausias išlikęs klasikinis baletas, antra, kaip tik nuo baleto tokiu pavadinimu savo istoriją skaičiuoja šokis ant pirštų, trečia, neatsitiktinai balerina – pirmoji romantizmo epochos balerina Marie Taglioni – ant pirštų atsistojo būtent jame: juk Silfidė – tai oro mergelė.
Baleto, kurį pastatė primos tėvas Filippas Taglioni, premjera įvyko Paryžiuje 1832 m. Po dvejų metų baletą pamatė choreografas A.Bournonville’is, Danijos baleto šlovingosios istorijos pradininkas, ir panoro šį siužetą atkartoti savo trupėje.
A.Bournonville’iui nepavyko gauti pakankamai lėšų partitūrai įsigyti, tačiau tai jam nė kiek nesutrukdė: užsakė muziką kitam kompozitoriui, Danijoje gyvenančiam norvegui H.S.Løvenskioldui. Taip 1836 m. atsirado ir vėliau visame pasaulyje išgarsėjusi daniškoji „Silfidė“, o dėl viena kitą keitusių Danijos karališkojo baleto šokėjų kartų jautraus požiūrio į ją – išliko amžiams.
Tėvynainio choreografiją išstudijavęs iki panagių
Dabartinis A.Bournonville’io „Silfidės“ Maskvos Didžiajame teatre statytojas – danų šokėjas ir choreografas J.Kobborgas. Jį pagrįstai galima laikyti specialistu ir meistru. A.Bournonville’io choreografiją jis išstudijavo iki panagių: aštuoniolikos metų buvo išrinktas pademonstruoti „firminę“ danišką šokio techniką ir šis demonstravimas buvo įrašyta į vaizdo kasetę, taip ir pavadintą – „Bournonville’io technika“.
J.Kobborgas tapo vienu geriausių pasaulyje Džeimso partijos iš tos pačios „Silfidės“ atlikėjų. Pagaliau pastatė šį baletą Londono karališkajame teatre „Covent Garden“ ir sulaukė puikių atsiliepimų.
XXI a. pradžioje J.Kobborgas šoko Džeimsą senojoje Maskvos Didžiojo teatro „Silfidėje“ ir tuomet guodėsi, kaip sunku ką nors šokti pagal muziką, su kuria tau asocijuojasi visai kiti judesiai.
Tokių pat sunkumų 2008-aisiais patyrė Didžiojo teatro artistai, kai J.Kobborgas čia statė A.Bournonville’io choreografijos „Silfidę“, tačiau, pasak maestro, puikiai su jais susidorojo. Choreografas visą laiką nustebęs kartojo, kad tiek puikių Silfidžių, kiek Didžiajame teatre, be to, visiškai skirtingų, jis niekur pasaulyje nebuvo matęs.
Grąžino išmestas pantomimo scenas
Net naujajame Maskvos Didžiojo teatro pastate scena gerokai didesnė už tą, kurioje savo personažus apgyvendindavo A.Bournonville’is. Štai kur buvo didžiausias iššūkis statytojui, siekusiam perteikti senojo baleto ir raidę, ir dvasią – šuoliais, nukreiptais į viršų, o ne horizontaliai, užpildyti didžiulę scenos erdvę.
Tačiau „Silfidė“ su tuo susidorojo, juolab į pagalbą atėjo pasaulinio garso teatro dailininkas Peteris Farmeris.
Pantomimos mada praėjo dar A.Bournonville’io laikais. Ir jis pats iš savo užsakytos partitūros (kuri ne mažiau pagarsėjo negu prancūziškoji) išmetė daug puslapių, skirtų pantomimos scenoms.
Visiškai neseniai „išmesti“ muzikos gabalai su detaliais A.Bournonville’io tų scenų aprašymais buvo surasti ir J.Kobborgas neatsispyrė pagundai grąžinti šį turtą į savąją baleto redakciją.
Pasaką kilstelėjo iki tragedijos
Pripratinti Didžiojo teatro artistų kojas (taip pat kitas kūno dalis, o svarbiausiai – širdį) prie A.Bournonville’io stiliaus – uždavinys, kurio J.Kobborgas ėmėsi ne dėl dabar madingo autentiškumo. Nuo to laiko, kai šokis atsistojo ant pirštų, šokėjai išmoko pernelyg daug, kad būtų galima to lengvai atsisakyti, juolab tokiame polėkio kupiname balete.
Svarbiausia – papasakoti prakilnią, įtaigią romantinę istoriją apie idealo nepasiekiamumą, apie tai, kad poeto svajonė negali virsti tikrove, nepraradusi kaip Silfidė savo sparnų. Neatsitiktinai visą spektaklį Džeimsas negali prisiliesti prie oro mergelės. O kai dėl piktųjų burtų tai vis dėlto įvyks, ji tuoj pat mirs.
Seną baleto pasaką J.Kobborgui pavyko pakelti į tragedijos rangą, apdovanoti savo herojų jam nebūdingu giliu psichologizmu. Tai, kad A.Bournonville’is padarė Džeimsą lygiaverčiu baleto herojumi, seniai visų pripažinta. Tačiau J.Kobborgui pavyko šį herojų padaryti dar svaresnį – ir savo šokiu, ir savo pastatymu.
„Forum Cinemas“ baleto sezono atidarymas. H.S.Løvenskioldo „Silfidė“ („La Sylphide“). Lapkričio 22 d. 17 val. „Forum Cinemas Vingis“, Vilnius, „Forum Cinemas Kaune“.
Parengė Milda Augulytė
