Veikale „Meno kūrinio prigimtis“, Martinas Heideggeris nagrinėjo kūrinio daiktiškumą, kuris, jo nuomone, save manifestuoja per medžiagą ir priemones, kuriomis yra sukurtas. Anot filosofo, materija yra pagrindas ir laukas, kuriame menininkas įvykdo kūrybinį veiksmą, todėl menas neišvengiamai ir visada bus daiktiškas: „Netgi išgirtoji estetinė patirtis negali būti atskirta nuo daiktiškojo aspekto meno kūrinyje. Yra kažkas akmeningo architektūroje, kažkas medinio skulptūroje, spalvingo – tapyboje, ištarto – žodiniame kūrinyje, skambaus – muzikos kompozicijoje.“
Daiktiškumo Bronius Gražys ieško ne tik medžiagoje ar vaizduojamuose motyvuose – jis domisi daikto, kaip žmogaus kasdienio palydovo filosofija ir iškalba: „Daiktai yra visur, visad šalia žmogaus. Bandymai suskaičiuoti, kiek pasaulyje daiktų, prilygtų utopijai. Tapydamas daiktus, dar labiau padauginu daiktų kiekį. Žmonės gamina daiktus nesustodami. Juos parduoda, perka, dovanoja, pameta, išmaino į kitus daiktus, randa. Kartais atima. Vieni daiktai žmogui brangūs, kiti – nieko verti.
Pradžioje visi daiktai būna nauji, vėliau, laiko paženklinti, blunka, sensta, tampa nemadingi, bet sėlina į prisiminimus ir dalyvauja loterijoje dėl išlikimo žmonių istorijoje. Kai kurių daiktų likimas – liūdnas: jie patiria smūgius, lūžius, dūžius, atsiduria šiukšlynuose, bet po daugelio metų paslaptingai gali būti atrasti ir patekti į gerus namus ar muziejus. Žmonės tiesiog negali be daiktų.
Vaikai su jais žaidžia, konstruoja savo pasaulį, piešia ir pasineria į fantazijas. Augdami renkasi vis kitus juos dominančius daiktus arba sukuria naujus. Tokiu būdu daiktai patenka į kūrybos sferą. Ten jie panyra į bet kokią erdvę, keičia formas, spalvas, iš atpažįstamų virsta sunkiai suvokiamais. Ir atsilygindami už prieglobstį, prabyla apie mus. Stebėkite – apie tai jie nuolat kalba.“
Broniaus Gražio tapybos paroda „Daiktai“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki gruodžio 1 d. Parodos lankymas – nemokamas.
