Vakaro režisierė – Birutė Mar, vaizdo projekcijas kuria Džiugas Katinas, kūrinį atliks aktorius Andrius Bialobžeskis, ansamblis „Vilniaus arsenalas“ (Laima Šulskutė, fleita, Rolandas Romoslauskas, altas, Sergejus Okruško, fortepijonas) bei Saulius Auglys (mušamieji) ir Oliveris Ramonas (kontrabosas).
Mintis sukurti kūrinį pagal K.Donelaičio eiles A.Kučinskui kilo 2014-aisiais, kai Lietuva minėjo lietuvių literatūros klasiko 300 metų jubiliejų. Tuometė Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkė Zita Bružaitė tarp muzikos kūrėjų užkūrė „donelaitišką sambūrį“ – taip radosi nauji Algirdo Martinaičio, Vidmano Bartulio, Martyno Bialobžeskio ir kitų autorių kūriniai, tarp kurių buvo ir A.Kučinsko opusas, autoriaus išradingai pavadintas „muzikėčiomis“.
Kūrinio premjera įvyko 2014 m. festivalyje „Jauna muzika“. Po premjeros muzikologė Laimutė Ligeikaitė A.Kučinsko muzikėčias „Apie žvėris ir žmones“ pavadino ypač aktualiu ir pasisekusiu festivalio projektu. O spalio 30 d. ir lapkričio 14 d. Valstybinio jaunimo teatro Mažojoje salėje įvyks teatralizuotos šio kūrinio versijos premjera.
Pasitelkęs modernią muzikos kalbą, kompozitorius siekė naujai pažvelgti į lietuvių klasiko pasakėčias traktuodamas jas ne kaip istorinį artefaktą, o kaip paradoksaliai drąsią ir aktualią mūsų laikams medžiagą, moralinį imperatyvą.
Pasak A.Kučinsko, K.Donelaičio pasakėčios šiandien aktualios dėl moralinės pozicijos aiškumo ir bekompromisiškumo, o to dažnai trūksta šių dienų „pliuralistinių vertybių“ gyvenime.
„Man K.Donelaičio kūryba yra lyg koks chirurgo skalpelis, aštriai ir užtikrintai atveriantis moralines opas, negyjančias nuo klasiko laikų. Lyg koks tiesiai į veidą šviečiantis prožektorius, neleidžiantis pasislėpti po jokia modernumo ar tolerantiškumo kauke, bet negailestingai statantis žmogų į gretą su žvėrimi, bet vis dėlto tikintis žmogaus galėjimu juo nebūti“, – sakė kompozitorius.
Atlikėjų sudėtį ir paties kūrinio kompozicinę sandarą nulėmė pasakėčių struktūra, sudaryta iš pasakojimo ir pamokymo (moralo). Pasakojimai skamba kaip muzikiniais kūriniais su aktoriaus atliekama melodeklamacija, o kiekvieną pasakėčią užbaigiantys moralai įgarsinami aktoriaus A.Bialobžeskio išraiškingai skaitomais monologais. Visą kūrinį įrėmina introdukcija ir koda, kurioje panaudota vaizdo projekcija su dailininko Giambattista della Porta (1535–1615 m.) piešiniais.
Muzikantai scenoje – ne vien muzikos atlikėjai. Kiekvienas jų yra tarsi tam tikro personažo ženklas: lapės, šuns, šūdvabalio ir kt. Tai išreiškiama minimalia aktorine plastika, režisūros detalėmis, apšvietimu. Pats K.Donelaitis yra meistravęs klavesinus, tad ir A.Kučinsko muzikoje panaudotas klavesinas.
Su šiuo kūriniu kompozitorius jau yra nemažai keliavęs po Lietuvą, aplankęs net visai nedidelius miestelius: „Labai džiaugiuosi, kad muzikėčias nuoširdžiai priima ir supranta publika. Pamenu, aktorius Vladas Bagdonas po vieno koncerto pasakė: „Na, nemaniau, kad K.Donelaitis gali būti perskaitytas taip įdomiai. Maniau, kad turi būti nuobodesnis...“
A.Kučinskas sukūrė muziką daugiau nei trisdešimčiai dramos spektaklių, kino filmų, yra kūrinių orkestrui, solo instrumentams, vokalui, chorui ir kitokio žanro opusų autorius. Jo muzikoje ryškus teatrinis pradas.
A.Kučinskas yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, o neseniai tapo valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ vadovu.
Kompozitoriaus A.Kučinsko kūrybos vakaras. Spalio 30 d. 18 val. Valstybinis jaunimo teatras, Vilnius.
