– Spalio 27 d. koncertuosite nuostabiajame Paliesiaus dvare, papasakokite, kokią programą esate parengę?
– Esame parengę du stambius kūrinius: E. W. Korngoldo siuitą „op. 23“ dviems smuikams, violončelei ir fortepijonui, beje tik kairei rankai bei R. Šumano fortepijoninį kvintetą „op. 44 Es – dur“.
– Ar prieš tai esate groję Paliesiaus dvare?
– Taip, vieną kartą esame groją šioje erdvėje kartu su pianistu Gabrieliumi Alekna. Koncertas paliko itin gerą įspūdį, kadangi Pasagos salė padeda sukurti labai jaukią atmosferą, o langas, pro kurį matosi, berods pelkė, sukuria labai romantišką foną atlikėjams. Akustika švelni, sklandanti ore, šiek tiek besiliejanti, užpildanti visus kampelius.
– Jūsų kvartetas susibūrė itin seniai – 1981 m., tad turbūt esate sukaupę labai ilgą istoriją, pasidalinkite svarbiausiomis jos detalėmis?
– Svarbiausia turbūt tai, kad nuėjęs tokį ilgą savo raidos bei narių kaitos kelią kvartetas išliko ir gyvuoja. Nors susikūrimo pradžia buvo itin sunki, nepaisant to, jog nebuvo nei finansavimo, nei repeticijų studijos, idėja ir didelis noras davė puikių rezultatų. Tad, kaip vienam svarbiausių klasikinės muzikos ansamblių, 1988 m. Kauno miesto taryba sukūrė darbo vietas ir mus remia iki šių dienų. Būdami Kauno miesto kultūros atstovais jaučiame didelę pareigą propaguoti Kauno kompozitorių kūrybą, atstovauti įvairiuose miesto savivaldybės renginiuose, puoselėti klasikinę muziką Kauno mokyklose, pateikiant edukacines programas ir aktyviai dalyvauti kitose iniciatyvose.
– Sukaupėte milžinišką patirtį ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, sakykite, ką laikote didžiausiais savo pasiekimais?
– Vienas ryškiausių ir mums svarbiausių įvertinimų yra 2012 m. paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės premija už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui. Taip pat ne mažiau svarbūs apdovanojimai: 2008 m. metų apdovanojimas už šiuolaikinės muzikos populiarinimą – „Tikra muzika“, 2009 m. už lietuvių kompozitorių muzikos propagavimą Lietuvoje ir užsienyje ansamblis paskelbtas „Įsimintiniausiu Kauno kūrybiniu kolektyvu“. Išties esame sukaupę daugybę įvairių padėkos raštų, apdovanojimų už dalyvavimą festivaliuose, įvairiuose projektuose, edukacinėse programose vaikams, reprezentavome aukštą Lietuvos kamerinio muzikavimo kultūrą užsienyje – Suomijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Argentinoje, Čilėje ir dar daugelyje šalių.
Tačiau, kiek bebūtų svarbūs įvairūs apdovanojimai, svarbiausias pasiekimas yra nuoširdus publikos įvertinimas. Jeigu po gerai pasisekusio koncerto daugelis prieina, giria, dėkoja – jauti, kad pasiekei tai, ko labiausiai troškai – palietei klausytojo širdį, sujaudinai, suvirpinai ją.
– Kokias vertybes stengiatės puoselėti?
– Mūsų misija yra muziką atlikti kiek tik įmanoma kokybiškai, stilistiškai teisingai, kad kiekvienos epochos kompozicija dvelktų būtent tuo laikmečiu, štrichais, maniera. Stengiamės išlaikyti ir puoselėti tam tikras klasikines normas bei vertybes, išsaugant tikrą, gryną kvarteto žanro atlikimo meną. Tai įvairūs garso paėmimo niuansai, atakos, tembrų įvairovė, spalvų dinamika ir visa kita. Kai yra bazinis pagrindas belieka visa tai sudvasinti, išjausti, perteikti per savo savastį, asmenybę, individualumą, kad muzika kažką bylotų, o klausytojas ją suvoktų, išgirstų ir savaip pajaustų.
– Kas visus jus vienija, kaip sekasi dirbti drauge?
– Muzika mus suvedė, tad ji mus ir vienija. Tačiau ne visada. Kartais muziką nugali savanaudiškos ambicijos, tolerancijos stoka ir nepasitikėjimas kito nuomone. Tačiau, kad ir kaip kartais sudėtinga atrasti kompromisus dirbant kartu, galų gale paskęsti toje garsų begalybėje ir suvoki, kad įvairūs išgyvenimai ir patirtys praturtina bei papildo įvairiais jausmais, kurie mene yra labai svarbūs. Galbūt tai net padeda labiau save atskleisti... Juk muzika būna švelni, lyriška, bet būna ir labai dramatiška, pikta, žiauri. Neišgyvenęs dramos gali ją tik suvaidinti, bet išjausti sunku.
– Ar turite kokių savitų ritualų prieš pasirodymus, kuriuos mėgstate atlikti?
– Negaliu atsakyti už kitus savo kolegas, tačiau aš (Karolina Beinarytė – aut. past.) pati prieš koncertus nuoširdžiai pasimeldžiu. Dažniausiai paprašau Dievo, kad man padėtų jaustis patogiai, o jaudulys neužgožtų to, ką noriu perteikti klausytojui. Patikėkit, tai labai padeda.
– Galbūt turite bendrų autoritetų, kuriais visi žavitės?
– Autoritetai nuolatos kinta. Kažkuriuo metu žavėjomės Borodino, Vilniaus kvarteto atliekama muzika, vėliau, atsiradus youtube galimybėms atradome ir lig šiol atrandame vis naujų profesionalių ansamblių, atlikėjų į kuriuos galime lygiuotis. Tačiau jų yra daug, kažko konkrečiai įvardinti negalėčiau, nes kiekvienas vertiname skirtingai.
Galiu asmeniškai pridurti, kad man didžiausias autoritetas yra žmogiškumas. Tai galioja visur – tiek muzikoje, tiek kitose sferose. Jeigu žmogus skleidžia geranoriškumą, yra diplomatiškas, tolerantiškas, leidžiantis šalia savęs kitam jaustis laisvu ir taip pat šalia šių savybių labai kokybiškai ir profesionaliai atliekantis savo darbą, tai jis man yra tikras autoritetas.
– Kur artimiausiu metu jūsų gerbėjai turės galimybę jus išgirsti?
– Artimiausiu metu grosime Vilniuje – koncertų salėje „Organum“, tada Paliesiaus dvare, Šiauliuose ir Kaune.
