Valdovų rūmų muziejaus užsakytą įspūdingą dekoro detalę pagal vieno žymiausių ir produktyviausių moderniosios Lietuvos heraldikos kūrėjų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, dailininko Arvydo Každailio projektą pagamino dizaineris Virgilijus Makačinas.
„Iš istorinių šaltinių yra žinoma, kad XVII a. pradžioje ant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos puikavosi vėtrungė su arkangelu Mykolu, o Jogailaičių ir Vazų laikais tai buvo itin mėgstamas šventasis. Tad šis išraiškingas architektūrinis elementas sukurtas daugiausia remiantis ikonografija ir analogiškais išlikusiais pavyzdžiais“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.
1605 m. žinutę apie arkangelo Mykolo figūrą ant rūmų stogo ties valdovo kambariu savo svarbiausiame kūrinyje lotynų kalba „Karolomachija“ (Carolomachia) parašė Vilniuje teologiją studijavęs ir žymaus didiko, karo vado Jono Karolio Chodkevičiaus mūšius išgarsinęs iškilus poetas Laurencijus Bojeris.
Žinutėje skelbiama: „Kol tu Vilniaus pily kaip varinis sargas budėsi, / Kol tu stovėsi aukštai virš rūmų didžio valdovo / Vėtrunge vėjo lanksčia, sparnus išskleidęs plačiuosius, / Kardu, iškeltu aukštai, grėsmingai grūmodamas priešui, / Niekas pažeist negalės tavo saugomo miesto tvirtybės.“
Pasak vėtrungės autoriaus A. Každailio, šią figūrą valdovai visais laikais mėgo tiek dėl simbolinės prasmės, tiek dėl plačios tematikos – arkangelas Mykolas tarp visų lygiųjų arkangelų yra vyriausias, jis yra karys, Marijos gynėjas, turi daug paralelių su antruoju Lietuvos globėju – šv. Jurgiu.
„Man, kaip autoriui, remiantis ikonografija ir analogijomis, buvo svarbu, kad šis elementas būtų pats puošniausias pietinėje rūmų fasado dalyje. Kurdamas vėtrungę su arkangelu Mykolu siekiau suformuoti tarsi viską apgaubiančią aureolę ir padaryti taip, kad ji skleistų auksinį švytėjimą“, – teigė A. Každailis, taip pat sukūręs ir pagrindinę rūmų ansamblio vėtrungę.
Paauksuota vario vėtrungė su arkangelu Mykolu beveik baigia šio Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos pietų korpuso architektūrinio elemento eksterjero dekorą.
Taip pat papildo kitus ansamblio elementus, primenančius šimtametę Lietuvos valstybės istoriją ir jos valstybinį statusą, valstybingumo raidą, pabrėžia Vilniaus, kaip galingos istorinės valstybės sostinės, faktą.
Eksterjero dekoras iš esmės bus baigtas, kai pietinio fasado vartus papuoš šiuo metu tvirtinamas barokines formas atkartojantis kartušas.
