Koncerto metu vienas novatoriškiausių ir įspūdingiausių perkusininkų išgros įkvepiančią sėkmės istoriją, linkėdamas visiems mums keliauti savo svajonių keliu. Juk tai, kad šis muzikos herojus prieš keturis dešimtmečius nebuvo priimtas į garsųjį Berklio koledžą, išėjo į gerą – jis tapo unikaliu bei sektinu pavyzdžiu, kurį tas pat koledžas dabar kviečia dėstyti meistriškumo kursų.
Garsiausių pasaulio mušamųjų kūrėjų gretose esantis Trilokas Gurtu pasižymi be galo plačiomis pažiūromis – jis apjungia džiazą, roką, indų, afrikiečių, world, šiuolaikinę elektroninę muziką, Rytų ir Vakarų skambesį. Universalių, didžiulės meilės bei disciplinos kupinų atlikėjo kompozicijų lengva klausytis, nors atlikti jas yra be galo sunku.
Tarp nenuspėjama fantazija garsėjančio vizionieriaus Triloko Gurtu naudojamų instrumentų – tikra žaidimų aikštelė, akivaizdžiai teikianti džiaugsmą ne tik pačiam atlikėjui, bet ir milijonams klausytojų visame pasaulyje.
Šalia būgnų komplektų muzikos genijus išradingai panaudoja tablą, mušamųjų skambesį išgauna pritaikydamas seną iš pietų Indijos kilusią vokalinę techniką, gamtos, paukščių, aplinkos garsus atkuria pasitelkdamas įvairius netradicinius instrumentus.
Dažnai jis groja pusiau klūpėdamas ir sunkiai nusakomas natas išgauna barbendamas pirštais, lazdelėmis, plaktukais bei kitais improvizuotais instrumentais tokiais kaip kibirai ar net kardai. Išskirtinių efektų suteikia cimbolai, nedideli gongai, vandens konteineriuose pakabinti varpeliai.
Garsioje indų muzikantų šeimoje gimęs Trilokas Gurtu (g. 1951 m.) savo kūrėjo kelią pradėjo praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Greit jo talentą įžvelgė ir kartu dirbti pradėjo žymus džiazo gitaristas Johnas McLaughlinas, padėdamas atsidurti šio žanro elito akiratyje. Vėliau muzikavo drauge su kitais įvertintais džiazo kūrėjais: Terje Rypdalu, Gary Moore, Janu Garbareku, Joe Zawinulu, Billu Laswellu, Maria Jo?o, Mario Laginha.
Tačiau eksperimentuotojas Trilokas Gurtu vienodai puikiai jaučiasi dirbdamas su pačių įvairiausių žanrų atstovais – nesvarbu, ar tai būtų Tuvos gerklinio dainavimo meistrai „Huun Huur Tu“, ar pop atlikėja Neneh Cherry, elektroninės technomuzikos žvaigždė Robertas Milesas, ar italų aktorius Adriano Celentano.
O kur dar projektai su indų muzikos grietinėle Zakir Hussain, L. Shankar, Shankar Mahadevan, Hariprasad Chaurasia, „Misra Brothers“, Sultan Khan. Dėl savo gebėjimo ir noro dalyvauti netikėčiausiuose muzikos projektuose Trilokas Gurtu juokais buvo pramintas „serijiniu bendradarbiautoju“.
Aukštą Triloko Gurtu įgūdžių lygį ir nepakartojamą ritmo pojūtį įvertino pati džiazo ikona Milesas Davisas, kurio koncertus perkusininkui yra tekę apšildyti, dėmesio sulaukė ir iš vieno garsiausių šių dienų kompozitoriaus Phillipo Glasso. Savo pavyzdžiu jis inspiravo gausų būrį indų kilmės atlikėjų, o kūriniai tapo įkvėpimo šaltiniu net daugybei garsių „drum’n’bass“ stiliaus kūrėjų – Nitinui Sawhney, Talvinui Singhui ir kt.
Gerą energiją ir puikų humoro jausmą spinduliuojantis Trilokas Gurtu nesureikšmina savo laimėjimų – sakosi pamirštąs, jog yra pelnęs „Grammy“ apdovanojimą. Jis tiesiog mėgaujasi kūrybos procesu, nutiesdamas tiltus tarp skirtingų kultūrų ir stilių.
Be to, įtakingiausio džiazui skirto JAV žurnalo „Downbeat“ kritikų jis septynis kartus buvo išrinktas geriausiu perkusininku, tris kartus „BBC Radio 3“ nominuotas geriausio Azijos/Ramiojo vandenyno atlikėjo kategorijoje, žurnalo „Drum!“ pripažintas geriausiu perkusininku, tokio pat įvertinimo sulaukė ir „Carlton Television“ apdovanojimuose „Multicultural Music Awards“.
