Klasikinės formos epinis kūrinys, kuriame pasirodys daugiau kaip dvidešimt jaunų atlikėjų iš Vilniaus, Kauno, Raseinių – choras, solistai, šokėjai, styginių instrumentų kvartetas „Magnus“, džiazo muzikantai.
Muzika yra svarbiausia kiekvieno tokio projekto dalis, ir šios užduoties, nė akimirką nesudvejojusi, ėmėsi kompozitorė ir atlikėja Ieva Marija Baranauskaitė, dalyvavusi begalėje teatro ir muzikos projektų Lietuvoje ir užsienyje. Kuriant elektroninės muzikos fragmentus jai talkino Rokas Beliukevičius.
Nėra lengva tokios apimties muzikos kūrinyje išlaikyti siužeto emocinę įtampą nenuslystant į supaprastintas lietuvių folkloro muzikines interpretacijas ar visiškai šiuolaikiško miuziklo skambesį. Ieva puikiai susidorojo su visomis šiomis užduotimis, nors kūrinyje nuskamba vos juntami liaudies dainų motyvai, jie subtiliai įpinti į bendrą šiuolaikinės muzikos raštą.
Raseinių rajono kultūros centras šį kūrybinį eksperimentą pradėjo beveik prieš dvejus metus, kai projektų vadovui Arūnui Kazlauskui kilo beprotiška mintis – pasitelkus profesionalius kūrėjus ir atlikėjus bendromis jėgomis sukurti solidų muzikinį spektaklį lietuvių mitologijos tema. Muzikinės dramos koncepcijos pagrindu, pirmine idėja tapo Gintaro Beresnevičiaus pasvarstymai apie esminę baltų pasaulėžiūros nuostatą: „Dievų artumas išgyvenamas ypač stipriai, per juos patiriami ir protėviai, ir aplinka – ši tiesiog kupina jų ženklų, ir visa gyvensena panirusi į ypatingą egzistencinį verpetą, akivaizdžiai kupiną ypatingo tikrumo pajautos.“ (G.Beresnevičius „Lietuvių religija ir mitologija“).
Žinoma, toks mitologinis jutiminis pradas siejasi su daug gilesniais indoeuropiečių pirmykštės sąmonės klodais. Neatsitiktinai dramos scenarijuje panaudotą nemažai teksto iš indų epo „Bhagavadgita“.
Subtilus minimalistinis Rytų filosofijos dvelksmas juntamas visose senojo lietuvių folkloro formose – nuo mitų, pasakų iki dainų. Todėl svarbiausiu šio kūrybinio proceso principu tapo nuostata laikytis pirminės koncepcijos ir nepaversti kūrinio dar viena pasakos „Eglė žalčių karalienė“ interpretacija.
Kostiumų autorė Diana Kuzmickaitė prisidėjo ir prie daugelio scenografijos idėjų. Kūrinio scenarijuje panaudoti du žinomi lietuvių mitai – Sovijaus ir Teliavelio istorijos, todėl atlikėjų drabužiuose atsispindi šių padavimų herojų charakteriai.
Nenutolstama ir nuo pagrindinės koncepcijos. Aprangos detalėse, ypač Dievų triados – Andajaus, Divirikso ir Medeinės, galima įžvelgti rytietiškų motyvų.
Šiuolaikinės muzikos nuotykis Raseiniuose tęsiasi. Gal kada miestas taps Lietuvos džiazo ir šiuolaikinės muzikos sostine?
Muzikinės dramos „Gentis“ premjera. Rugsėjo 21 d. 21 val. Raseinių Maironio parko amfiteatras.
