Rašytojais, visuomenės veikėjais, lietuvybės istorija garsėjančiuose Kuliuose, kur vikaravo ir lietuvišką spaudą platino J.T. Vaižgantas ir gyveno rašytoja Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, jau antrus metus menininkų ir bendruomenės iniciatyva kuriama naujo lygmens kultūrinė tradicija.
Įvairiapusė 2017 metų festivalio programa nepaliko abejingų ir parodė kintančias miestelio žmonių nuostatas profesionalios, aukštos meninės vertės kultūros poreikiui, anot vietinių „supurtė“ Kulių miestelį.
Šį vidurvasarį vykęs SOFIJOS festivalio pleneras – įžanginė antrojo festivalio dalis. Plenero idėja gimė jau pernai – Kulių parke pastačius Sofijai Čiurlionienei-Kymantaitei dedikuotą suolelį (aut. Skulptorius Mykolas Sauka), įprasminantį jos ryšį su Kulių miesteliu. Tad ir šiais metais festivalio organizatoriai tęsė idėją įkurti suolelių – instaliacijų parką prie Kulių bažnyčios, kurie būtų dedikuoti Kuliuose gyvenusių šviesuolių atminimui.
Plenero skulptorių susitikimus su vietos bendruomene nuspalvino Romualdo Gražinio vadovaujamas kamerinis choras „Aidija“ ir pianistas Rokas Zubovas, kurie pristatė bendruomenei M.K. Čiurlionio harmonizuotas, nepaprastai autentiško skambesio lietuvių liaudies dainas. O vėliau plenero kūrybinius darbus tęsė visą savaitę Kuliuose rezidavę menininkai: keramikas Jonas Arčikauskas, medžio skulptorius Danielius Sodeika ir jaunosios kartos skulptoriai – Tauras Kensminas, Mykolas Sauka ir Rytis Urbanskas.
Į kūrybinio darbo procesus įsitraukė ir patys kuliškiai. Keramikas J. Arčikauskas su Kulių gyventojais ir svečiais nulipdė ir čia pat išdegė šimtą molinių paukščių, kurių instaliacija džiugins visus Kulių parko lankytojus. Skulptorius D. Sodeika savo akinių formos suolelį-instaliaciją dedikavo Kuliuose kurį laiką gyvenusiam J. T. Vaižgantui.
M. Sauka savo architektūrinę instaliaciją kultūros centro sienoje skyrė lietuviško rašto skleidėjams, savo darbą pavadino „Tekstūra“. Dar vienas plenero dalyvis jaunasis skulptorius T. Kensminas savo darbą susiejo su knygnešiais ir pavadino jį „Rūkas“. Trys akmenys trims Kuliuose veikusiems knygnešiams: Jurgiui Gudui, Grušiui Juozui, Rozalijai Lukošiūtei.“
R. Urbanskas savo suglebusių minkštų formų suolelį -skulptūrą iš medžio skyrė ne konkretiems asmenims, o visiems šviesuoliams, gyvenusiems, užklydusiems ir dabar gyvenantiems Kuliuose. Savo darbą pavadino „Pakeliui“. Visi menininkų darbai jau puošia Kulių miestelio parką, kurį organizatoriai kviečia aplankyti vykstančio SOFIJOS festivalio metu.
Kulių bažnyčios 100 metų kongregacijos data, pažymima 2018m. spalio pradžioje, paskatino organizatorius šių metų SOFIJOS festivalio programoje aktualizuoti valstybės saugomų, bažnyčiai priklausančių kultūros paveldo pastatų įveiklinimo klausimus. Pasitelkus kultūrologus, istorikus, bažnyčios atstovus, architektus, menininkus ir vietos bendruomenę, forumo-diskusijos, vyksiančio rugsėjo 15 d. metu, tikimasi sugeneruoti realių idėjų Kulių bažnyčios komplekso nenaudojamų pastatų įveiklinimui.
Bažnyčios istorija – Kulių kaimo ir krašto kultūros istorija. Su ja susijusios svarbios visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybės – Kuliuose kunigavo K. Skrodzkis, 1856m. išleidęs lietuvišką katekizmą, klebonavo visuomenės veikėjas V. Jarulaitis, kurio rūpesčiu pastatyta dabartinė mūrinė Kulių bažnyčia. 1898–1901m. vikaravo ir klebonijoje gyveno J.T. Vaižgantas-rašytojas, visuomenės veikėjas, vienas draudžiamos lietuviškos spaudos platintojų, slaptų lietuviškų mokyklų kūrėjų. Klebonijoje jis įrengė saugią knygų spaustuvę. Kulių klebonijoje gyveno ir Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, vėliau tai aprašiusi savo „Šventmarėje“.
Festivalio atidarymo koncerto, kuris vyks Kulių kultūros centre Rugsėjo 14 d. tema – muzikavimas Čiurlionių ir Zubovų šeimose. Solistas, baritonas Stein Skjervold iš Norvegijos kartu su pianistais Roku bei Sonata Zubovais atliks klasikinius kūrinius. Rokas Zubovas pasakos kaip muzikavimo tradicijos buvo puoselėtos ir jo šeimoje, kurios aplinka padarė didelę įtaką kūrybiškumui skleistis, tapo neišblėstančiais vaikystės prisiminimais, kurie kūrė šeimos kultūrinę tradiciją, perduodamą iš kartos į kartą. Apie muzikos galią labai gražius žodžius yra pasakęs M. K. Čiurlionis, kuris, beje, mokytis muzikos taip pat pradėjo šeimoje: „Muzika tai dievų kalba, jinai stebuklus daranti..“.
Šiųmetinėje festivalio programoje ir jaunų Klaipėdos „Taško“ teatro aktorių spektaklis pagal Nobelio literatūros premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič romaną „Laikas iš antrų rankų“ (rež.V.Masalskis). Taip pat, dokumentinio filmo premjera (2018), žiūroviškiausias festivalio „Kino pavasaris“ lietuviškas filmas „100 metų kartu“ – 100 gerų emocijų per vieną valandą! 15 Lietuvos šimtamečių pakeri optimizmu, o tikri ir nuoširdūs jų pasakojimai ne tik įkvepia, bet ir užkrečia noru gyventi. Nes kai gyveni 100 metų, viskas – 100 kartų geriau! (rež. Edita Kabaraitė).
SOFIJOS festivalio baigiamasis akordas rugsėjo 16 dieną, 14.00 val., – Plungės jaunimo simfoninio orkestro ir operos dainininko Viktoro Gerasimovo (sopraninas) bendras koncertas Kulių Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčioje. Orkestro koncertmeisterė: Ieva Lygnugarienė, dirigentas: Paulius Lygnugaris.
