Sužavėjo retas instrumentas
Rugpjūčio 16-19 dienomis Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai (Pranciškonų) bažnyčia taps pasaulio senosios muzikos garsenybių scena. Čia vyks vienintė Žemaitijoje Renesanso ir Baroko muzikos šventė, kurią rengia Vilniuje įsikūręs tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“, vadovaujamas išilginės fleitos ir korneto virtuozo, Sorbonos universiteto Paryžiuje doktoranto brazilo R.Calveyros.
Mat šį Europos senosios muzikos elito atstovą prieš kelerius metus sužavėjo Kretingos bažnyčios vargonai. Tai seniausias Lietuvoje, XVII a. pagamintas ankstyvojo baroko instrumentas, tobulai tinkantis atlikti šios epochos muziką.
„Tokie instrumentai – retenybė. Man buvo apmaudu, kad vargonai stovi mažoje rakinamoje bažnyčios koplyčioje. Šovė mintis paskirti jiems visą festivalį“, – prisiminė 41 metų R.Calveyra.
Pasak jo, net ir mažuose kaimuose gali vykti solidūs festivaliai, jei tik yra tam pretekstas. Pavyzdžiui, vienas svarbiausių Prancūzijoje senosios muzikos festivalių rengiamas mažame Ambronay miestelyje, kuris turi tik pustrečio tūkstančio gyventojų, nes ten yra įspūdinga bažnyčia.
Tuo metu Kretinga, anot Rodrigo, gali didžiuotis ir itin vertingais vargonais, ir puikios akustikos senutėle bažnyčia (pernai ji paminėjo savo 400-ąsias metines). Be to, netoli yra Palangos oro uostas, tad festivalis pasiekiamas ir tarptautinei auditorijai.
Festivalio herojus – vargonai
Jau pirmoji Kretingos senosios muzikos šventė, įvykusi pernai, sulaukė didelio susidomėjimo – bažnyčia visuose koncertuose buvo pilna.
„Šio festivalio herojus yra vargonai – norime juos pristatyti ne tik klausytojams, bet ir atvykstančioms žvaigždėms“, – aiškino R.Calveyra.
Jo pasikviestas istorinių vargonų meistras iš Belgijos Etienne’as Debaisieux sukonstravo vargonams judančią platformą ir perkėlė instrumentą iš koplyčios į centrinę bažnyčios navą, priešais altorių, kad publika koncertuose gerai girdėtų ir matytų Lietuvos muzikinio paveldo brangakmenį.
Apie vargonus sukasi ir visas festivalio repertuaras. Pernai rečitalį čia surengė vieno garsiausių Europoje senosios muzikos ansamblių „Capella Mediterranea” meno vadovas, žymus vargonininkas, klavesinininkas ir dirigentas Leonardo Garcia Alarconas. Šiemet soliniame koncerte vargonuos Europoje vertinamas virtuozas, „Canto Fiorito” vargonininkas Davide’as Pozzi.
Tačiau festivalyje skamba ne tik vargonai. Šiemet šventę pradės rinktinių pūtikų ansamblis „Les Cornets Noirs” („Juodieji kornetai”) iš Šveicarijos ir angeliško balso sopranas Nuria Rial.
Ši dainininkė koncertuoja su beveik visais žymiausiais senosios muzikos kolektyvais ir dirigentais, dažnai pasirodo kartu su Vilniaus publiką neseniai pakerėjusiu kontratenoru Philippe’u Jaroussky, yra pelniusi daug apdovanojimų.
„Les Cornets Noirs” artistų virtuoziškumas yra visų kornetininkų etalonas. Šio reto instrumento tembras istoriniuose šaltiniuose prilyginamas „saulės spinduliui”. Ansamblis ir solistė supažindins publiką su XVII a. Venecijos ir Milano muzikos tradicijomis.
Kitokią partnerystę įkūnys kitas iškilus renginio svečias – ansamblis „The Rare Fruits Council”. Jo vadovas smuikininkas Manfredo Kraemeris tituluojamas vienu ryškiausių ir įtakingiausių šių dienų barokinio smuiko meistrų. Jis yra vienas legendinio ansamblio „Concerto Köln” įkūrėjų ir ilgamečių narių.
Kartu su smuikininku pasirodys violos da gambos meistras Juanas Manuelis Quintana ir vargonininkas Luca Guglielmi. Trio atiduos duoklę mažiau žinomiems XVII a. antrosios pusės vokiškų kraštų kompozitoriams.
Nauji vardai iš praeities
Vargonai skambės ir ansamblio „Canto Fiorito” koncerte. Tačiau šio pasirodymo tikslas – pristatyti ne tik vargonus, bet ir nežinomą LDK muzikos palikimą. Specialiai festivaliui parengta nauja ansamblio programa „Nuo Romos iki Vilniaus” supažindins su mūsų salėse dar neskambėjusia Lietuvos valdovų Vazų dvaro kompozitorių Annibale’o Stabile ir Asprilio Pacelli muzika.
Pasak R.Calveyra’os, šie kūrėjai buvo vieno įtakingiausių Renesanso muzikų Giovanni Pierluigi da Palestrinos mokiniai, pripažinti popiežiškų Vatikano bazilikų kompozitoriai, neabejotinai lankęsi kaip Vazų kapelmeisteriai Lietuvoje. A.Pacelli tarnavo Vazoms net 20 metų, lenkai jam pastatė paminklą, o Lietuvoje jis visiškai nežinomas.
„Canto Fiorito” atliks ir ne kartą girdėtų Lietuvoje italų, palikusių pėdsaką Vazų ir Sapiegų dvaro kultūroje, kūrybos.
„Tai, kas skambės festivalyje, Lietuvoje dar nebuvo atliekama taip kokybiškai”, – neabejojo R.Calveyra.
Ne tik Kretingos, bet ir aplinkinių miestelių, Klaipėdos, Palangos bei pajūrio poilsiautojų iš visos Lietuvos laukia išskirtinė proga susipažinti su senuoju muzikos paveldu. Jį nemokamuose koncertuose pristatys iškiliausi žinovai.
„Beveik visi senosios muzikos renginiai telkiasi Vilniuje, todėl mums svarbu burti senosios muzikos mėgėjų bendruomenes ir regionuose”, – aiškino R.Calveyra.
Vargonams – beveik 340 metų
Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios Pranciškonų kankinių koplyčios vargonus apie 1680 m. pastatė nežinomas Mažosios Lietuvos arba Kuršo meistras.
Vargonų liekanos (nuotr.) buvo rastos Gintališkės bažnyčioje. 2004 metais šiuos vargonus restauravo ir Kretingoje pastatė Vilniaus vargonų dirbtuvė. Jie yra suderinti istoriniu aukščiu ir derinimu, todėl idealiai tinka senajai muzikai.
Iš autentiško instrumento išliko registro „Trompet“ pėdos, vienas Principalo bei keletas medinių vamzdžių, oro skirstymo dėžė bei mechanika. Tai seniausi veikiantys vargonai Lietuvoje.
