Klaipėdiečiams gerai žinomoje Turgaus gatvėje XIX a. pr. kurį laiką buvo įsikūrusi miesto rotušė ir teismas, gatvė apsodinta liepomis; po pusšimčio metų nutiesti platūs šaligatviai ir pradėjo kurtis Klaipėdos bankai. Dauguma Turgaus gatvės pastatų sudegė per didįjį 1854 m. gaisrą – iš senosios architektūros pastatų minėtini išlikę ir savo pirminės paskirties ilgai nepraradę buvę bankų pastatai Turgaus g. 1 ir Turgaus g. 9.1.
Pastarajame 9-uoju numeriu ženklintame plytų mūro dviaukštyje bankas naujai įrengtas 1907 metais. Su iškiliu frontonu ir išsikišusiu erkeriu antrame aukšte XX a. 3-iajame dešimtmetyje pagal „tėvynės“ stilių perstatytas pastatas ilgą laiką saugojo miestelėnų turtus ar bent padėjo juos saugoti, kol vieną dieną Turgaus 9-ajame name banko nebeliko.
Tačiau palyginti neilgai pastatas stovėjo be šeimininkų – dėl netrukus prasidėsiančių rekonstrukcijos darbų fachverkinių pastatų komplekse jame įsikūrė Klaipėdos lėlių teatras ir prikėlė buvusį banką naujam gyvenimui: į kabinetus atvyko lėlės, lentynose nugulė spalvingos medžiagos, seife – spektaklių dekoracijos, pastato centrinėje patalpoje įrengta mobili daugiafunkcė „juoda dėžutė“, kurioje vyks pasirodymai (projekto autoriai „Urbanistinė architektūra“).
Palyginti su senuoju Teatro nameliu Vežėjų g. 4, pasirodymų erdvės plotas padidėjo maždaug trisdešimt procentų. Padidėjo ir galimas žiūrovų skaičius – anksčiau spektaklius matydavo 65 žiūrovai, dabar žiūrovų skaičius sieks 90.
Atsižvelgiant į poreikius, tamsiomis užuolaidomis įrėminta erdvė gali būti patogi scena spektakliams, kūrybiniams eksperimentams; užuolaidas atitraukus – atvira, labiau koncertams, lėlių teatro edukacinėms programoms tinkama vieta.
Tikimasi, kad nauja erdvė bei „dėžutės“ universalumas pritrauks ir kitus menininkus kurti Lėlių teatre, megsis bendradarbiavimas tiek su užsienio, tiek su Lietuvos kūrėjais, rasis saviti tarpdisciplininiai projektai.
Jau kitais metais naujose patalpose vyks tarptautinis lėlių teatro festivalis „Materia magica“, numatytas tarptautinis projektas su garsia olandų menininke Nataša Belov.
„Persikėlėme į didesnes, labiau matomas ir patogesnes patalpas, kuriose kurs per 20 aktyvių veiklos metų užaugę bei subrendę Klaipėdos lėlininkai, menininkai, kūrėjai. Tai, kad dėl rekonstrukcijos darbų turėjome išsikelti, leido įgyvendinti jau kurį laiką turėtą svajonę augti: sudaryti palankesnes sąlygas teatro darbuotojams kurti didesnėje salėje, kviesti žiūrovus į patogesnę erdvę, būti atviriems visiems Klaipėdos miesto gyventojams ir svečiams ne tik per spektaklius“, – teigė teatro vadovė Aušra Juknevičienė.
Patys teatro kūrėjai persikėlimą priima kaip naują kūrybinį etapą. Pasak teatro režisierės Gintarės Radvilavičiūtės, „teatro patalpų didėjimas simbolizuoja ir paties teatro augimą. Pasikeitimai inspiruoja naujus kūrybinius procesus, ieškojimus, sprendimus“.
Be abejo, kiekviena vieta turi savitą atmosferą – fachverkinio namelio patalpose turbūt ne vienas teatro gerbėjas jautėsi kaip jaukiuose namuose.
„Teatro gerbėjai apgailestauja, kad mes išsikraustome iš pasakų namelio, kuris taip tiko lėlių teatro veiklai, tačiau norime nuraminti: teatro jaukumas, kameriškumas, tvyrojęs Vežėjų gatvės namelyje, niekur nedings – jis yra kartu su žmonėmis, kurių kūryba persikelia į naują, tik kiek didesnį namą. Juk teatras pirmiausia yra ne pastatas, o jame kuriantys žmonės.
Klaipėdos lėlininkai, nepaisydami sienų, ir toliau aktyviai skleis lėlių teatro idėjas Klaipėdoje, Lietuvoje, užsienyje. Be to, kitą rudenį Klaipėdos lėlių teatras savo veiklą plėtos ir renovuotame Vežėjų g. 4 namelyje.“
Naujosiose patalpose Klaipėdos lėlių teatras pradės savo 13-ąjį sezoną. Vienoje pagrindinių senamiesčio gatvių įsikūręs teatras nekantriai laukia žiūrovų. Kokius turtus nuo šiol saugoja senasis banko pastatas, sužinosime jau rugsėjo 14-ąją – tądien vyks Klaipėdos lėlių teatro sezono atidarymas.
