Festivalis šiemet išskleidė itin spalvingą stilistiškai muzikos paletę ir buvo dosnesnis nei paprastai lietuviškų kūrinių. Mat mūsų profesionaliosios muzikos istorijai beveik tiek pat metų, kaip ir atkurtai valstybei, o šiemet siekta renginiais pabrėžti trijų Baltijos valstybių atkūrimo šimtmečius.
Šventė užbaigė Pirmojo pasaulinio karo šimtmečiui skirtą penkerių metų ciklą „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“ ir kreipė publikos dėmesį į 1918-ųjų visuomeninio, socialinio, kultūros gyvenimo realijas. Festivalio moto „Su gera mina pasveikinti demokratinį naują pasaulį“ atspindėjo ir koncertų turinys.
Sulaukta daugiau nei paprastai svečių iš kaimyninių Baltijos šalių, – latvių ir estų kūryba tapo savotišku šventės kontrapunktu. Ją ypač papuošė choro „Aidija“ (vadovas Romualdas Gražinis) kartu su Lietuvos, Latvijos ir Estijos muzikos ir teatro akademijos studentais chorvedžiais parengtas koncertas, kuriame skambėjo iškilių šių šalių autorių muzika. Įgyvendinti projektą leido pirmą kartą festivalyje įsteigtos choro dirigentų kūrybinės dirbtuvės.
Tarsi gaivaus oro dvelksmas festivalį suvirpino ir Nacionalinės premijos laureatės Justės Janulytės kūrinio „Vėjo arfa“ klavesinui (Sergejus Okruško) bei styginiams (Klaipėdos kamerinis orkestras) pasaulinė premjera. Ją dirigavęs ilgametis autorės scenos bendražygis garsus latvių maestro Normundas Šnė prisipažino neatsistebintis šios kompozitorės unikaliu stiliumi ir išmone.
Savotiškam kūrybos žygdarbiui prilygo trijų skirtingų kartų pianistų – Igno Maknicko, Daumanto Kirilausko ir Jurgio Karnavičiaus – įgyvendintas sumanymas pristatyti festivalyje didžiules monografines savo mėgstamų kompozitorių programas.
Šiemet naujovių šventėje išties nestigo. Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo nariai kvietė publiką į rytinius Th.Manno kūrybos skaitymus Kuršių nerijos istorijos muziejuje. Čia buvo vartomi taip pat ką tik pirmą kartą išverstų į lietuvių kalbą rašytojo novelių puslapiai.
Džiaugtasi antrą kartą surengto jaunųjų autorių esė konkurso festivalio tema rezultatais. Anot organizatorių, šiemečiai laureatų rašiniai buvo kur kas brandesni nei pernykščiai.
Visą savaitę publika Nidoje bendravo su įdomiais festivalio „Žodžio“ programos svečiais, lankėsi rinktiniuose nemokamuose kino seansuose, bendravo su filmų kūrėjais ir parodų autoriais.
Įspūdingiausią, tarptautinio kolektyvo parengtą ekspoziciją-tyrimą „Perfor(m)uoti peizažai“ VDA Nidos meno kolonijoje bus galima apžiūrėti iki vasaros pabaigos. Pirmą kartą į parodų maršrutą įtrauktas ir Juodkrantės Miniatiūrų muziejus.
Susidomėjimas renginiais patvirtino festivalio globėjo baigusio kadenciją Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus žodžius, pasakytus atidarant šventę: „Žmonėms reikia išmintingų žodžių, tikrųjų vertybių, tikrojo meno. Žmonėms reikia ir tikro gyvenimo, sąžiningo, nesumeluoto ir neišgalvoto. Tokio, kokį matė ir perteikė iškilus vokiečių rašytojas Thomas Mannas“.
