„Kvėpavimas į marmurą“, sukurtas pagal Lauros Sintijos Černiauskaitės romaną, jau sukėlė diskusijų ir po peržiūros Lietuvoje, „Kino pavasario“ programoje, ir tarptautiniame Karlovi Varų festivalyje, kuriame prasidėjo filmo tarptautinės kelionės.
„Kiekvienas G. Beinoriūtės filmas tampa pastebimu įvykiu mūsų kino lauke. Šia prasme nėra išimtis ir „Kvėpavimas į marmurą“, iškeliantis svarbias šiuolaikinių pasirinkimų problemas, svarstantis apie radikalių, net egoistiškų sprendimų pasekmes. Neabejoju, kad festivalio atidarymo žiūrovams šis filmas taps svarbia ir paveikia emocine, intelektine patirtimi“, – sako šiųmetinio festivalio programos sudarytoja kino kritikė Rasa Paukštytė.
„Kvėpavimą į marmurą“ „Baltijos bangoje“ žiūrovams pristatys režisierė G. Beinoriūtė ir filmo prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė.
Festivalis pajūryje paskutines vasaros dienas leidžiančiai publikai pasiūlys ir daugiau lietuviško kino naujienų. Premjerinį seansą „Baltijos bangoje“ surengs režisierė Agnė Marcinkevičiūtė. Ji žiūrovams pristatys garsios tapytojos Nomedos Saukienės kino portretą „Iš kur tas švytėjimas“. Tai neformalus, neoficialus žvilgsnis į dailininkės kasdienybę, iš pirmo žvilgsnio labai paprastus ir kartu įstabius kūrybos įkvėpimo šaltinius, jos aplinką ir artimiausius žmones.
„Baltijos bangos“ uždarymo vakarą įvyks režisierės Inesos Kurklietytės trumpametražio dokumentinio filmo „Gražuolės Piplytės“ premjera. Filmas jau porą metų keliauja po nepriklausomo kino festivalius Portugalijoje, Meksikoje, Lenkijoje, Prancūzijoje. Vienos pirmųjų moterų režisierių, debiutavusių pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais, Inesos Kurklietytės filmų herojės dažnai yra moterys, laužiančios elgesio stereotipus. Tokios ir naujo režisierės filmo herojės – garbaus amžiaus seserys, kurioms liko ir neišdainuotų dainų, ir neišpasakotų istorijų.
Trečia premjera „Baltijos bangoje“ – unikalaus rež. Andriaus Lekavičiaus projekto „Nupučiama siena“ pristatymas. „Nupučiama siena“ – tai interaktyvus dokumentinis filmas, vaizduojantis padalintą gyvenimą Kuršių nerijoje, kai subyrėjus Sovietų Sąjungai pusiasalio viduryje atsirado siena, skirianti Lietuvą ir Rusijos Federacijai priskirtą Kaliningradą. Filmo centre – aštuoni herojai, po keturis kiekvienoje skirtingų šalių pusėje.
Festivalis Nidoje, vyksiantis rugpjūčio 23–29 d., publikai pasiūlys garsiausius šiųmetiniuose ir pernykščiuose nacionalinio kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ triumfavusius, žiūrovų komplimentus tarptautiniuose festivaliuose ir Lietuvoje pelniusius vaidybinius ir dokumentinius filmus „Stebuklas“ (rež. Eglė Vertelytė), „ Sengirė“ (rež. Mindaugas Survila), „Šventasis“ (rež. Andrius Blaževičius), „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ (rež. Arūnas Matelis), „100 metų kartu“ (rež. Edita Kabaraitė), „Šerkšnas“ (rež. Šarūnas Bartas), „Močiute, Guten tag!“ (rež. Jūratė ir Vilma Samulionytės), „Rūta“ (rež. Rokas Darulis ir Ronaldas Buožis). Dauguma filmų režisierių dalyvaus susitikimuose su festivalio žiūrovais.
Festivalio rengėjai neabejoja, kad ypač įdomiu renginiu kurorto gyventojams ir svečiams taps rengiama Gintauto Beržinsko paroda, kurioje pamatysime unikalius kadrus iš dviračių lenktynių Giro d‘Italia, kuriuos fotografas užfiksavo režisieriui Arūnui Mateliui filmuojant filmą „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“.
Latvijos kino programoje, kurią sudarė šalies kinematografininkų sąjungos pirmininkė, nuolatinė „Baltijos bangos“ konsultantė ir viešnia Ieva Romanova, yra net du ilgametražiai vaidybiniai filmai, skirti visai šeimai – režisierės Madaros Dišlere „Paradise‘89“ ir Vario Braslos „Senelis pavojingesnis už kompiuterį“. Ypatingas festivalio svečias – Latvijos dokumentinio kino klasikas Ivaras Seleckis. Tikimasi, kad jis publikai pristatys savo naujausią ilgametražį dokumentinį filmą „Laukite tęsinio“, kurio tarptautinė premjera vyko viename įtakingiausių tarptautiniame Niono dokumentinių filmų festivalyje „Visions du Reel“ (Šveicarija). „Baltijos bangos“ publika pamatys ir šiųmetinio tarptautinio Kanų kino festivalio klasikos programoje pristatytą restauruotą archyvinį Latvijos režisieriaus Rolando Kalniņšo filmą „Ketveri balti marškiniai“ (1967), sovietų valdžios draustą rodyti kelis dešimtmečius.
Didžiausia estiškos festivalio dalies intriga – originalus magijos, juodo humoro ir romantikos derinys režisieriaus Rainerio Sarneto filme „Lapkritis“. Apie estetinę šio kino kūrinio vertę iškalbingai byloja geriausio operatoriaus apdovanojimai Tribekos filmų festivalyje ir „ASC Sportlight Awards“. Programos konsultantė, Estijos kinematografininkų sąjungos pirmininkė Kadri Vaas parengė labai įvairiapusišką Estijos filmų panoramą – pamatysime kelis naujausius animacinius, dokumentinius filmus, taip pat – ir žiūrovų lankomumo rekordus pasiekusią retro komediją apie pirmųjų atkurtos Estijos nepriklausomybės metų jaunimą „Karštakošiai“ (rež. Jaak Kilmi).
Visų trijų šalių prodiuserius, režisierius, kino ir televizijos industrijos atstovus „Baltijos banga“ pakvies į tarptautinį forumą, skirtą kino sklaidos Estijos, Latvijos ir Lietuvos televizijos kanaluose ir internetinėje erdvėje galimybėms. Tikimasi, kad forumas taps svarbia platforma aktyviau plėtojant bendradarbiavimą tarp kino industrijos dalyvių. Prodiuserė, „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė viliasi, kad šios naujovės padės festivaliui įgauti naują kvėpavimą, o kino kūrėjams – pasirengti ateities iššūkiams, kurių mūsų šalių kino sklaidai vis daugėja.
„Baltijos banga“ yra vienintelis tarptautinis trijų Baltijos šalių kino festivalis, kurį kartu su Latvijos ir Estijos kinematografininkų sąjungomis, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centru „Agila“ bei Neringos miesto savivaldybe kasmet Nidoje rengia Lietuvos kinematografininkų sąjunga.
Lietuvos kinematografininkų sąjungos informacija.
