Liepos 16-ąją Thomo Manno festivalio kvietimu pirmą kartą Nidoje viešėjo vienas žinomiausių Lenkijos žmonių, buvęs disidentas, lenkų dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas.

Pirmojo pasaulinio karo šimtmečiui skirto festivalių ciklo „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“ pabaigtuvėse intelektualas dalijosi mintimis apie tautiečių kelius ir klystkelius švenčiant savos valstybės atkūrimo šimtmetį. Jį kalbino istorikas Alvydas Nikžentaitis.

„Tokius jubiliejus mes, istorikai, mėgstame, nes jie įkvepia žmones domėtis istorija“, – pripažino svečias. Juolab kad praeityje – net palyginti netolimoje – yra pakankamai neatsakytų klausimų ir nutylėjimų.

Dabartinės Lenkijos valdžios istorijos politiką A.Michnikas pavadino melo politika. „Istorija kaip ugnis, prie kurios galima sušilti, bet galima ir nudegti. Lenkijoje pastaruoju metu dažnai nudegama“, – tvirtino A.Michnikas.

Mat šiandien, kaip ir prieš šimtą metų, kuriantis nepriklausomoms valstybėms, per Europą ritasi nacionalizmo bangos. Anot A.Michniko, Lenkijoje situacija itin pavojinga, – istorija falsifikuojama, net tokios garsenybės kaip poetė, Nobelio premijos laureatė Wislawa Szymborska, kino režisierius Andrzejus Wajda yra stumiamos į visuomenės gyvenimo paraštes dėl savo demokratiškos laikysenos ir skeptiško požiūrio į radikalų nacionalizmą. „Jie nėra geri lenkai“, – aiškino ignoravimo priežastis A.Michnikas.

Tačiau viltį, anot jo, suteikia tai, kad daugelis lenkų istorikų rašo geras knygas. Be to, svečias juokavo, esą blogiausio gali pavykti išvengti dėl to, kad „lenkai nieko nepadaro gerai iki galo“ – pavyzdžiui, „jiems nepavyko įtvirtinti nei fašizmo, nei bolševizmo“.

Kad beviltiškų situacijų nebūna, liudija ir paties A.Michniko gyvenimas. Kalėjimas jam tapo „kūrybos namais“. „Visada mėgau linksmybes, o uždarytas pasakiau sau, kad neleisiu atimti iš savęs gyvenimo – skaitysiu ir rašysiu. Daug dirbau, publikavau nelegaliai savo darbus ir taip tapau žinomu Europos intelektualu“ – dėstė A.Michnikas.

Festivalio „Žodžio“ programą liepos 19 d. pratęs profesorė iš Vokietijos Dorothee Wierling. Ji kalbės apie Vokietijos intelektualų nuotaikas, pasibaigus Didžiajam karui. Liepos 20 d. su festivalio publika susitiks istorikas ir diplomatas profesorius Alfonsas Eidintas, parengęs pranešimą apie Pirmąjį Lietuvos valstybės atstatymo planą ir jo alternatyvas.

„Žodžio“ programos sudarytojas, rašytojas ir vertėjas Antanas Gailius pripažino, kad šio žanro renginių festivalyje mažoka. Tačiau plėsti šios programos neleidžia festivalio formatas. Todėl intelektualių pokalbių badą Nidoje nuo rudens nutarta malšinti nauju projektu – bus rengiamas Nidos forumas. Nors ir įkvėptas Thomo Manno festivalio, jis nedubliuos nei festivalio temų, nei formato.

Anot A.Gailiaus, Nidos forumas sumanytas kaip rimta studijų savaitė, skirta pirmiausia akademiniam jaunimui, bet kviečianti registruotis visus norinčius. Ji prasidės rugsėjo 14 d., šiemet gvildens temą „Europos migrena“.

„Neabejoju, kad Nidos forumas ne tik nepakenks, bet ir teigiamai paveiks festivalį. Jis gali suteikti mums gerų idėjų“, – džiaugėsi Thomo Manno festivalio rengėja, Thomo Manno kultūros centro direktorė Lina Motuzienė.