Jau vakar vakare per repeticiją sostinės Vingio parke iš margos minios išsiskyrė egzotiškų bruožų vyrų pulkelis, kartu su visais traukęs „Kur giria žaliuoja“, „Kur lygūs laukai“, „Mano gimtinė“ ir net „Lietuva brangi“. Jie puikiai išmokę ir „Tautišką giesmę“, tad gal taps tuo paskutiniu lašu iki 4 milijonų, vienu metu giedančių Lietuvos himną visame pasaulyje? Na, ne lietuviai ir jais tapti nesirengia, bet vis tiek smagu!
Šimtmečio dainų šventės svečiai iš Japonijos – tai vyrų choras JORDANKAI iš to paties pavadinimo Tekančiosios saulės šalies regiono maždaug už 100 km į rytus nuo Tokijo. Jie – mėgėjai, laisvalaikiu iš aplinkinių vietovių susirenkantys į vieną vietą padainuoti, smagiai praleisti laiką. Jų repertuare – ir japoniški, ir europietiški choriniai kūriniais, tarp kurių dabar savo vietą turės ir lietuviškos dainos.
Kaip jie sumanė atvykti į Dainų šventę Lietuvoje, juolab kad nė vienas dainininkas neturi jokių giminystės ryšių su lietuviais?
Tačiau yra vienas žmogus, kuris stipriai sieja Japoniją ir Lietuvą. Tai – Čijunė Sugihara, Japonijos diplomatas, konsulinis pareigūnas, 1939–1940 m. rezidavęs Kaune kaip Japonijos imperijos vicekonsulas. Antrojo pasaulinio karo jis metais išgelbėjo apie 10 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų gyvybių, išduodamas vadinamąsias „gyvenimo vizas“ į Japoniją, nors oficialiai neturėjo Japonijos vyriausybės pritarimo. Japonai juo nepaprastai didžiuojasi.
Č.Sugiharos gimtajame mieste Gifu dirba dalis choro narių. Jie jaučia didžiulę pagarbą Č.Sugiharos veiklai ir jau seniai svajojojo aplankyti Lietuvą. Dabar svajonę įgyvendino, suderinę ją su pomėgiu – dainavimu.
Beje, patys lietuviai deda nemažai pastangų, kad sudomintų japonus Lietuva, priviliotų turistų. Lietuvos nacionalinio kultūros centro darbuotojai šiemet lankėsi Japonijoje, palaiko gerus ryšius su Japonijos ambasadoriumi Lietuvoje Toyoei Shigoeda. Taip japonus, tarp jų – chorą JORDANKAI, pasiekė žinia apie UNESCO pripažintą mūsų nematerialų kultūros paveldą – Dainų šventes.
Susidomėję choristai susisiekė su Lietuvos ambasada Japonijoje sužinoti, kokios dalyvavimo šventėje sąlygos. Jokių nuolaidų jiems niekas nedarė: lietuviškai parengti Dainų šventės repertuarą, varžytis su kitais chorais dėl patekimo tarp išrinktųjų, jei pavyks – repetuoti Vingio parke ir padainuoti liepos 6-ąją.
Kaip sakė Lietuvos nacionalinio kultūros centro darbuotojai, tokie užklausimai – ne pirmiena, mūsų Dainų šventėje norėtų dalyvauti ir kitų šalių chorai, bet sužinoję, kad turės lietuviškai išmokti dainas, mandagiai padėkoja ir pažada atvykti kaip klausytojai. Gal ir atvyksta.
O štai JORDANKAI pirmieji pareiškė: „Gerai.“ Ir per Dainų šventės pristatymą dar birželio 28-ąją ambasadorius Toyoei Shigoeda galėjo pasididžiuodamas ištarti: „Mūsų choristai mokėsi mokėsi, mokėsi mokėsi ir išmoko lietuviškai visą Dainų šventės repertuarą!“
JORDANKAI, kaip ir užsienyje gyvenantiems lietuvių chorams, buvo duotas terminas, iki kada turi atsiųsti visų kūrinių vaizdo įrašus. Japonus vertino ta pati komisija, kuri atrinko visus Dainų dienos dalyvius. Komisijos nuomone, choras vertas vietos Dainų dienos estradoje.
Liepos 2-ąją į Lietuvą atvykusių dvidešimt japonų dainininkų (iš viso JORDANKAI yra apie 200 choristų) jau spėjo pakoncertuoti su vienu puikiausių mūsų kolektyvų – Šiaulių berniukų choru „Dagilėlis“, apsilankyti Kaune, saugančiame Č.Sugiharos atminimą, apžiūrėti turistinius objektus.
Šiandien dvi dešimtys vyrų įsilies į didįjį 12 tūkst. dainininkų chorą Vingio parke.
Beje, Dainų šventės rengėjai džiaugiasi: Lietuvoje vyrų chorų nedaug, tad japonai bus ne šiaip svečiai, o didelė paspirtis dainuojant.
