Kalnų parke tūkstančiai lietuvių pynė šokių, muzikos ir dainų vainiką Tėvynei

2018 m. liepos 4 d. 23:23
Lrytas.lt
Vėlų trečiadienio vakarą Šimtmečio dainų šventė sutraukė pilnutėlį sostinės Kalnų parką į vieną efektingiausių renginių – ansamblių vakarą „Tėvyne mūsų“.  Jo meno vadovei, režisierei ir baletmeisterei Leokadijai Dabužinskaitei šis vakaras buvo įsimintinas dvigubai – tautiniu kostiumu vilkinti kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson jai įteikė  „Auksinės paukštės“ apdovanojimą už gyvenimo nuopelnus.
Daugiau nuotraukų (86)
Muzikos, dainų ir šokių spektaklyje 2700 suaugusiųjų ir 1500 jaunųjų atlikėjų balsų ir instrumentų skambesys susijungė su įspūdingu reginiu: vilnijančiais šokių raštais, šviesos ir vakaro sutemų žaisme, šiuolaikinių technologijų efektais, puošnių kostiumų spalvomis.
Jau nuo pirmųjų kūrinių įkaito ir aikštė: galybė žiūrovų pritarė atlikėjams plodami į taktą, o vėliau - ir mojuodami žiburėliais, kurdami ošiančias žmonių bangas.   
Vakaro programa atspindėjo valstybės pamato kertinius akmenis – tapatybę, šeimą, darbštumą, meilę Tėvynei. Šventės sumanymą perteikė keturios teminės teatralizuotos dalys: „Protėvių žemė“, „Šeima“, „Darbas – duona kasdieninė“ ir „Už Tėvynės laisvę“.
Buvo atlikti net 35 kūriniai, vienuolika jų – sukurti specialiai šiai programai. Jiems atsiskleisti buvo pasitelkta įspūdinga scenografija ir šiuolaikiniai technologiniai sprendimai. Renginys truko beveik tris valandas.
Teatralizuotą koncertą pradėjo iškilminga Ansamblių vakaro ugnies įžiebimo ceremonija. Ugnį iš Žemaitijos, nuo Šatrijos piliakalnio į Kalnų parką atgabeno raiteliai. Atgijusi protėvių dvasia nukėlė žiūrovus į praeitį: skleidėsi baltų genčių istorija, besikuriančios šeimos paveikslas.
Dalyje „Darbas – duona kasdieninė“ nusilenkta motinai Žemei. Šokių kompozicijos pasakojo apie žemės darbus, skambėjo rugiapjūtės dainos. Ketvirtoji koncerto dalis alsavo meile Tėvynei, perteikė kovos dėl laisvės motyvus.
Dekoracijos Kalnų parko erdvę pavertė išskirtine vieta. Specialiai Ansamblių vakaro koncertui iš Švenčionių rajono buvo atvežta net 200 rugių pėdų. Šiam tikslui Švenčionių kultūros centro darbuotojai kartu su garsia šiaudinių sodų pynėja 88 metų Janina Pavliukevičiene praėjusią vasarą nupjovė Strūnaičių gyvenvietės ir Stanislavavo kaimo rugių laukus. Vėliau rugius džiovino, rišo ir saugojo iki pat šimtmečio Dainų šventės.
Simboliniu rugių lauku žengė nėščios moterys. Pasak vakaro meno vadovės, režisierės ir baletmeisterės L.Dabužinskaitės, buvo neįmanoma sukviesti visų norinčiųjų – tiek daug jų sužavėjo ši idėja.
Choreografinėms kompozicijoms buvo pasiūti baltų genčių – jotvingių, lietuvių, kuršių ir žemaičių – kostiumai.
Unikalų reginį kūrė dainų ir šokių ansambliai, dainininkai Rasa Serra, Airida Mockutė, Merūnas Vitulskis, muzikos kūrėjas, multiinstrumentininkas Saulius Petreikis, kompozitorius ir atlikėjas Ovidijus Vyšniauskas, apeigų grupė „Kūlgrinda“, liaudies instrumentų orkestrų ir kapelų muzikantai.
Pirmą kartą Dainų šventės Ansamblių vakare dalyvavo lenkų liaudiškų šokių ansamblis „Perla“ iš Nemenčinės, kuriame šoka lenkų, rusų, lietuvių mokyklų auklėtiniai ir studentai. Vienu seniausių pasaulyje muzikos instrumentu – dambreliu – muziavos Rusų dramos teatro aktorius Valentinas Krulikovskis.
Prie renginio idėjos įgyvendinimo prisidėjo gausus talentingų menininkų būrys: kompozitoriai Raimundas Martinkėnas, Aras Žvirblys, Donatas Bieliauskas, Giedrius Svilainis, Eugenijus Čiplys, Ansamblių vakaro meno vadovė L.Dabužinskaitė, liaudiškų muzikos kapelų vadovas Darius Daknys, šventės koordinatorė, dirigentė Jolanta Kisielytė-Sadauskienė, programos konsultantė Irena Nakienė, scenografas Marius Puskunigis, šviesų dailininkas Arvydas Genys, vaizdo projekcijų dailininkė Vesta Obolevičiūtė, prodiuserė, šventės direktorė Edita Katauskienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.