Pasaulio lietuviams ir Lietuvoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms skirtame renginyje „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“ prisistatė lietuvių bendruomenės nuo Australijos iki Islandijos, JAV ir Pietų Amerikos.
„Šiuolaikiniame pasaulyje neprivalu būti lietuviui arba gyventi Lietuvoje tam, kad Lietuvą laikytum savo tėvyne. Kultūrinis ir tautinis daugiasluoksniškumas tapo mūsų išskirtiniu bruožu, kurį norime pademonstruoti visam pasauliui“, - sakė Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė.
Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovės, šio renginio idėjos autorės Dalios Henke‘s įsitikinimu, nerimas dėl negrįžtamų emigracijos procesų Lietuvoje yra perdėtas.
„Mes pamirštame, kad galime būti keturių milijonų tauta. Tiek mūsų yra pasaulyje. Imkimės statyti tiltus, užuot brėžę ribas tarp „likusiųjų“ ir „išvykusiųjų“. Mūsų istorija teberašoma kiekvieną dieną. Kažkada mums reikėjo drąsių moterų ir vyrų vesti mus į sukilimus, vėliau – knygnešių, bebaimių žmonių skelbti Lietuvos nepriklausomybę. Šiandien reikia drąsių širdžių kurti bendrystę, kuri išsaugotų Lietuvą pasaulyje“, - tvirtino D.Henke.
Pasaulio lietuviai sveikino vieni kitus ir muzikuodami Rotušės aikštės scenoje. Į koncerto programą taip pat įsitraukė dainininkai Nomeda Kazlaus, Jurgis Didžiulis ir Andrius Mamontovas.
Praėjus 30 metų nuo pirmosios lietuvių išeivių dailininkų parodos, surengtos Vilniuje Lietuvos dailės muziejaus, 54 išeivijos menininkai iš 19 šalių papuošė savo brandžiausiais darbais Vilniaus rotušę.
Liepos 1-ąją čia atidaryta paroda „Pasaulio Lietuva: kūrybos horizontai“ pristato vertinamus savo šalyse kūrėjus, tarptautinių parodų dalyvius. Daugiau kaip pusė jų atvyko ir į parodos atidarymą. Ekspoziciją galima apžiūrėti iki liepos 11 dienos.
Išskleidė sparnus virš Vilniaus
Sekmadienį Šimtmečio dainų šventė įžengė į Vilnių. Sostinės Simono Daukanto aikštėje, skambant Vilniaus bažnyčių varpams, greta Lietuvos trispalvės ir istorinės vėliavos suplazdėjo jubiliejinės 20-osios Dainų šventės vėliava. Nuskambėjus vienai gražiausių lietuviškų dainų – choro „Vilnius“ atliekamai Juozo Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“, į aikštę ją atlydėjo smagi, paspirtukais važiuojančių vaikų kolona ir orkestras „Trimitas“.
Susirinkusius pasveikino ir oficialią šventės pradžią paskelbė Dainų šventės globėja šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos ekscelencija, matyt, dėl vėsaus oro nepasipuošė tautiniu kostiumu, kaip kiti ceremonijos dalyviai, tačiau tikino, kad šalčio nejaučia.
„Mums nešalta, nes širdyje – džiaugsmas, kad prasideda nuostabi šventė, kuri atspindi visus mūsų tautos klodus – meilę tėvynei, kūrybą, pasitikėjimą ir pasididžiavimą savimi. Matysime ir jausime ją visur: sostinės aikštėse, arenose, gatvėse, parkuose.
Tokia šventė būna tik kartą žmogaus ir valstybės gyvenime, nes tai – mūsų šimtmečio šventė, mūsų visų bendras kūrinys apie Lietuvą ir mus pačius. Todėl kviečiu visus džiaugtis tuo nepaprastu jausmu, kurį ji kelia kiekvienam iš mūsų, nes primena ir mūsų gyvenimo kelią. Į šią šventę telpa visa Lietuva“, – kalbėjo prezidentė D.Grybauskaitė.
Ji pasidžiaugė, kad šią proga į Vilnių atvyko daug užsienio lietuvių ir svečių, kurie drauge švęs Lietuvos šimtmetį, dalysis savo kultūra, giedos „Tautišką giesmę“, širdyje pasijusdami lietuviai.
21 val. į Vingio parką kvies lietuvių tautos istorija, archajiškais simboliais ir filosofinėmis įžvalgomis persmelkta Laimio Vilkončiaus roko opera „Eglė“ pagal Sigito Gedos libretą, kritikų pripažinta vienu geriausių visų laikų šio žanro kūriniu Lietuvoje.
Spektaklio meno vadovas maestro Gintaras Rinkevičius subūrė veikalui talentingą atlikėjų komandą. Eglę įkūnys Monika Pundziūtė, Žaltį – Jeronimas Milius, tris Eglės brolius – Česlovas Gabalis, Raimundas Juzuitis ir Rafailas Karpis, o Eglės ir Žalčio vaikais taps Artūro Noviko džiazo mokyklos auklėtiniai. Jūros gyventojų vaidmenį atliks Kauno valstybinis choras (vad. Petras Bingelis) ir choras „Bel Canto“ (vad. Egidijus Kaveckas).
