Pasak Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, atsakingo už spektaklio muzikinę dalį, roko operoje filosofiškai Sigito Gedos perpasakota „Eglės, žalčių karalienės“ istorija šiandien kaip niekad aktuali. „Mano nuomone, tai viena geriausių roko operų Lietuvos istorijoje, verta būti išgirsta mūsų klausytojų“, – pabrėžė maestro G.Rinkevičius.
Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio globojamas šimtmečio dainų šventės atidarymo renginys – nemokamas, todėl liepos 1 d. Vingio parke „Eglę“ galės išgirsti ir pamatyti visi norintys.
– Roko operos „Eglė“ libretą S.Geda rašė bene žymiausio mūsų tautos epo „Eglė, žalčių karalienė“ motyvais. Tačiau S. Gedos librete žinomas siužetas – tik būdas perteikti gilesnį filosofinį kontekstą. Gal galite papasakoti plačiau, koks jis?
– „Eglė“ pirmiausia yra roko opera, vadinasi, muzikos vaidmuo čia labai svarbus. Džiaugiuosi, kad L. Vilkončius sugebėjo parašyti tokią stiprią ir talentingą muziką, kuri išryškina poetinio teksto esmę ir jį įprasmina. Šiuo atveju S.Gedos eilės ir L.Vilkončiaus muzika nekonkuruoja – jos atitinka, papildo viena kitą.
Pagrindinė „Eglės“ libreto idėja – tai dviejų stichijų, žemės ir vandens, susidūrimas. Kūrinyje metaforiškai keliamas tautų išlikimo klausimas. S.Geda remiasi „Eglės, žalčių karalienės“ istorija, bet tik tiek, kiek tai padeda atskleisti mūsų būties ir filosofines temas. O L. Vilkončiaus muzika stipriai pakelia visas šias idėjas iki gražių meninių aukštumų.
– S.Gedos librete atsiranda naujas personažas – Rupūžė. Kokia jo vieta siužete?
– Iš tiesų S.Geda į žinomą siužetą įveda naują veikėją – Rupūžę, kuriam suteikia ypatingą vietą savo librete. Nepaisant neigiamų asociacijų lietuvių tautosakoje, „Eglės“ librete Rupūžė tampa išminties simboliu.
Kai kada šis simbolis labai emocingai išgyvena dėl to, kas vyksta aplink, kai kada tik konstatuoja įvykius, tačiau bet kuriuo atveju jis yra pranašas ir tam tikros objektyvios tiesos skleidėjas.
– Minėjote, kad roko operoje „Eglė“ keliamas ir tautų išlikimo klausimas. Panašu, kad S. Gedos libretas aktualus ir šiandien?
– Žinoma, labai aktualus. Kuo toliau, tuo mažiau žmonių leidžia sau negalvoti, kas laukia lietuvių tautos po penkiasdešimties ar šimto metų, kaip gyvens jų vaikai ir anūkai. Man tai svarbu. Nesu kosmopolitas, kuriam vis tiek, kokiai tautai priklauso.
Šioje roko operoje apie tai kalbama. Esame grėsmingoje situacijoje: jei niekas nesikeis, mūsų tauta išnyks. Mes turime tai aiškiai sau pasakyti. Liko per mažai laiko, kad galėtume apie tai negalvoti.
Projektui suburtos rinktinės muzikos pajėgos: kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir ritmo grupe roko operą atliks du chorai – Kauno valstybinis ir „Bel Canto“, taip pat solistai Monika Pundziūtė, Jeronimas Milius, Vladas Bagdonas, Česlovas Gabalis, Raimundas Juzuitis, Rafailas Karpis bei Artūro Noviko džiazo mokyklos auklėtiniai.
– Papasakokite plačiau apie roko operos „Eglė“ muzikiną. Kuo ji išsiskiria lietuviško miuziklo žanro kontekste?
– Tai neabejotinai viena geriausių roko operų Lietuvos istorijoje. Neįsivaizduoju, kas geriau atliktų Žalčio partiją negu Jeronimas Milius. Kartu suprantu, kad šiame pasaulyje viskas yra labai reliatyvu – tobulybei ir kūrybiniams laimėjimams ribų nėra.
– Liepos 1 d. roko operą „Eglė“ Vingio parke galės išvysti visi norintieji – renginys bus nemokamas. Ar dar turite planų ateityje rodyti šį kūrinį?
Rugsėjo 2 d. „Eglė“ uždarys Pažaislio muzikos festivalį. Tiesa, šįkart tai bus koncertinis kūrinio atlikimas. O rugsėjo 8 d. sceninė roko operos versija bus rodoma Palangos koncertų salėje. Čia renginys taip pat bus nemokamas – šimtmečio dovana Lietuvos žmonėms.
Šimtmečio dainų šventės atidarymo renginys – L.Vilkončiaus roko operos „Eglė“ spektaklis – įvyks liepos 1 d. 21 val. Vingio parke. Renginys nemokamas.
