Architektas A.Čiukšys turi įdomų laisvalaikio pomėgį – vaikščiodamas po Kauną jis apžiūrinėja daugiausia tarpukariu pastatytus namus ir juos fotografuoja. Kol padaro vieną išskirtinį kadrą, prireikia ne vienos dienos.
Architektas šia veikla užsiėmė dėl to, jog jam gaila, kad gyventojai neretai nevertina įspūdingos tarpukario architektūros ir remontuodami tokius pastatus juos sudarko.
Įamžindamas jam patikusius namus ir internete dalindamasis fotografijomis architektas priverčia iš naujo pažvelgti į įspūdingą palikimą. Vyras įsitikinęs, jog tokiu būdu neįkyriai galima šviesti žmones, kad jie pradėtų puoselėti senus pastatus.
Kauniečio fotografijų ciklas „Pasivaikščiojimai po Kauną“ gali būti ir modernus gidas rengiantis savarankiškai pasivaikščioti po Kauną.
Ekskursijų vadovai mano, kad remiantis nuotraukomis būtų galima parengti ir įdomių profesionalių maršrutų. Vienas tokių – pamatyti gatvių sankryžose esančius istorinius pastatus, pro kuriuos dažnai pralekiame nekreipdami dėmesio į jų grožį ir vertę.
Įkvėpė medinė architektūra
A.Čiukšys pasakojo, kad Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete baigė architektūros studijas. Baigiamasis jo darbas buvo susijęs su medine Kauno architektūra.
Tada jis fotografavo tarpukariu Kauno Panemunėje pastatytas vilas, domėjosi jų istorija.
„Tačiau kaip dažnas studentas darbą atlikau paskubomis, vos ne per vieną dieną. Vis dėlto senieji pastatai mane sudomino ir sužavėjo. Todėl jau tada pagalvojau, kad prie šios temos kokiu nors būdu grįšiu“, – pasakojo 30-metis architektas.
Vėliau užgriuvo darbai, metus vyras gyveno Olandijoje. Praėjusią žiemą grįžęs į Kauną pradėjo pats sau rengti ekskursijas po Kauną, dairytis, kaip miestas atrodo, kaip keičiasi.
Gyvendamas Aukštuosiuose Šančiuose kaunietis dažnai mėgsta keliauti į Žaliakalnį ar klaidžioti miesto centre esančiomis gatvėmis.
„Patinka, kad keliaudamas nežinau, ką pamatysiu. Kai netikėtai išvystu kokį nors įspūdingą pastatą, tai būna tarsi naujas nuotykis. Taip pradėjau fotografuoti senuosius namus“, – pasakojo kaunietis.
Nustebino sekėjų gausa
Vyras sakė, kad dar vienas jo pomėgis – žvejyba. Ieškoti įspūdingų pastatų, vėliau bandyti sužinoti jų istoriją yra tarsi žuvavimas.
Norint įamžinti pastatus taip, kad jie atsiskleistų visu gražumu, kaip ir žvejyboje, reikia daug kantrybės.
A.Čiukšys sąmoningai siekia, kad prie pastatų nebūtų automobilių, praeivių, kad jų neužgožtų suvešėjusi žaluma. Taip pat laukia tinkamo natūralaus apšvietimo. Todėl lankytis prie nusižiūrėtų namų ir laukti, kol galės nufotografuoti, kartais prireikia ne vienos dienos.
Keliauti po Kauną ir įamžinti pastatus vyras pradėjo kovo mėnesį. Daugiausia fotografijų padarė balandį ir dabar tęsia pasivaikščiojimus po Kauną.
„Nuotraukas keliu į socialinius tinklus. Jau esu nufotografavęs per 60 pastatų. Iš pradžių mačiau, kad nuotraukomis susidomėjo vienas kitas sekėjas. Tačiau praėjusią savaitę staiga jų atsirado jau keli šimtai. Jų vis daugėja. Tai ir nustebino, ir nudžiugino“, – sakė kaunietis.
Namai spėja pasikeisti
Nufotografavęs pastatus architektas ieško žinių, kada jie statyti, kas juos projektavo. Ką pavyksta sužinoti, parašo prie nuotraukų.
„Apie daugelį pastatų daugiau ar mažiau žinių galima užtikti. Labai gaila, kad, pavyzdžiui, apie įdomų pastatą, esantį Žemaičių g. 8A, nieko nepavyko sužinoti. Todėl dėl aukštos ir siauros statinio formos tiesiog pavadinau jį „Raketa“, – pasakojo A.Čiukšys.
Būna, kad kol kaunietis ruošiasi įamžinti namus, gyventojai juos spėja paremontuoti ir pastatai pasikeičia. Taip nutiko Vydūno alėjoje esančiam 55-ajam pastatui.
„Namas priklauso keliems savininkams. Vienas jų dalį namo apkalė naujomis lentelėmis, nudažė jas. Kita namo dalis liko apleista, namo viršuje esantis įdomus apvalus bokštas stovi išdaužytais langais. Namas tapo pavyzdžiu, kaip kai kurie kauniečiai elgiasi su paveldu. Vieni jį vertina ir tausoja, kiti leidžia griūti“, – pasakojo vyras.
Išsirengę į vieną tokį pasivaikščiojimą su architektu po Žaliakalnį užklydome į E.Fryko gatvę. Patyrusi A.Čiukšio akis iš karto išskyrė vieną tarpukariu statytą namą. Gyventojai patvirtino, kad jis iškilo 1939 metais.
„Jis įdomus tuo, kad pastatui būdinga tarpukario architektūra. Tačiau gyventojai namą vis paremontuodavo, todėl galima matyti ir sovietinių, ir dabartinių laikų žmonių paliktus sluoksnius, patobulinimus“, – sakė kaunietis, įtraukęs namą į savo fotografijų kolekciją.
Tikslas – ne moralizuoti
Viena priežasčių, kodėl A.Čiukšys pradėjo fotografuoti istorinius pastatus, buvo ta, jog architektas pastebėjo, kad daug tokių namų nyksta arba remontuojami taip, kad jų grožis sudarkomas.
„Daugybė privačių namų nėra saugomi kaip paveldas, todėl žmonės juos remontuoja kas kaip išmano. Kad gyventojai neturi pinigų atkurti tai, kas buvo pastatyta, suprasti dar galima. Apmaudžiausia, kai taip elgiasi turtingi žmonės.
Dažniausiai taip nutinka, kai jie įsigyja pastatus norėdami juos paremontuoti ir parduoti“, – sakė kaunietis. Architektas mano, kad tik šviečiant žmones, suteikiant kuo daugiau informacijos apie paveldą ir jo vertingumą situacija gali pasikeisti.
„Vienas būdų šviesti žmones kaip tik ir yra tokių namų fotografavimas, stengimasis pateikti patraukliai. Mano tikslas – ne įkyriai moralizuoti, bet atkreipti dėmesį į paveldą. Manau, sudominus juo gyventojus, jie geriau suvoks, ką turime“, – įsitikinęs A.Čiukšys.
Nori sudominti jaunimą
Sulaukęs susidomėjimo savo fotografijomis architektas pradėjo svarstyti, gal jos žmonėms gali praversti ne tik norint pasigrožėti nuotraukomis.
„Yra žmonių, irgi mėgstančių keliauti po miestą, pamatyti ką nors įdomaus. Manau, remiantis fotografijomis būtų galima sudaryti įvairių kelionių maršrutus. Pavyzdžiui, kad ir gatvių sankryžose stovinčių pastatų maršrutą. Iš patirties žinau, kad skubant, važiuojant pro juos akių aukščiau nepakeliame. O atidžiau į juos pažvelgus galima nustebti, kokie jie gražūs ir įdomūs“, – svarstė A.Čiukšys.
Kaunietis mano, kad būtų galima išleisti ir visą rinkinį kramtomosios gumos ar saldainių, kurie būtų susukti į popieriukus su Kauno pastatų fotografijomis.
Tai būtų ir įdomi kolekcija, ir gidas po miestą, ypač patrauklus jaunimui. Būtent jauni žmonės, architekto nuomone, ima vertinti miesto paveldą, jį restauruoti.
Gidas: idėja atkreipti dėmesį ir į sankryžose stovinčius pastatus – įdomi
Jonas Oškinis
Kauno atkūros draugijos „Gražinkime Kauną“ gidas
„Mūsų draugija vienija tuos žmones, kurie myli Kauną ir nori prisidėti prie to, kad miestas būtų įdomesnis ir gražesnis. Viena veiklos krypčių – rengti įvairias ekskursijas po Kauną. Jų metu daugiausia pasakojame apie tarpukario laikus ir architektūrą, tuo metu kūrusius žmones.
Per tokias ekskursijas kauniečiai, daugiau sužinoję apie vertybes, labiau pamilsta miestą, labiau vertina palikimą. Tai skatina jo neniokoti.
Ekskursijų maršrutai gali būti įvairiausi.
Pavyzdžiui, pasirenku pastatus, kuriuos projektavo garsūs tarpukario architektai Stasys Kudokas, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ar kiti jų kolegos, ir su kauniečiais juos aplankome.
Yra sudarytas ir art deco stiliaus pastatų lauko durų maršrutas, besidriekiantis po miesto centrą, Žaliakalnį.
Ieškodamas žinių, ką įdomaus galima papasakoti, lankausi Kauno regiono archyve. Ten yra išlikę nemažai duomenų apie statybų leidimus, pastatų projektus ir kitokių įdomių detalių.
Muziejų nakties proga kauniečius pakvietėme į nemokamą ekskursiją po Tvirtovės alėją ir jos apylinkes – nuo Kauno aklųjų ir silpnaregių centro viešojo transporto stotelės iki kompozitoriaus Juozo Gruodžio medinio namo.
Man pačiam teko dalyvauti ekskursijoje Kroatijos sostinėje Zagrebe.
Ten gidai žmonėms parodo namų kiemuose veikiančius fontanus. Tokią ekskursiją svajoju parengti ir Kaune.
Žinoma, galima naudotis ir šiuolaikinėmis priemonėmis, maršrutus sudaryti ir remiantis fotografijomis. Idėja, kad galima atkreipti dėmesį ir į gatvių sankryžose stovinčius puikius pastatus, labai įdomi. Tokia ekskursija turėtų būti įdomi miestiečiams, į Kauno palikimą žmonės galėtų pažvelgti tarsi iš naujo ir jį pamilti.“
