Kaune po atviru dangumi „Kiemo galeriją“ įkūręs menininkas Vytenis Jakas pasišovė patrauklesnę padaryti dar vieną miesto erdvę. Vilijampolėje jis kuria meno projektą „Degantys akmenys“.
Kaunietis su bendraminčiais siekia patrauklesnį padaryti gyvenamąjį namą, kuris stovi greta obelisko, įamžinusio Kauno žydų geto teritoriją.
Į procesą įsitraukė ir namo gyventojai. V.Jakas įsitikinęs, kad jo kūrinys yra kur kas didesnių sumanymų pradžia. Vyras mano, kad jo pagražintame pastate ateityje galėtų veikti šiuolaikinis žydų muziejus.
Pagyvins obelisko aplinką
Vilijampolėje, A.Kriščiukaičio ir Linkuvos gatvių sankryžoje, stovi dviejų aukštų gyvenamasis namas, kurio fasadas buvo smarkiai aptrupėjęs.
Greta pastatytas obeliskas, kuris primena, kad būtent šioje vietoje 1941–1944 metais buvo Kauno geto vartai.
V.Jakas pasakojo, kad nuolat dairosi po Kauną ir pastebi, kad kai kurios jo vietos nepelnytai apleistos.
„Obelisko teritorija taip pat buvo nepelnytai neįvertinta, nors tai Kaunui ir Lietuvai istoriškai reikšminga vieta. Aplink paminklą primėtyta šiukšlių, greta stovintis namas apšiuręs. Todėl drauge su menininku Justu Ivanausku ir mano šeimos nariais, taip pat menininkais, nusprendėme meno projektu šią vietą atgaivinti“, – pasakojo V.Jakas.
Menininkai savo jėgomis tinkavo namo fasadą, dabar ant jo klijuojamos iš veidrodžių išpjautos detalės. Kai šis darbas bus baigtas, likusios fasado vietos bus nudažytos pilkai ir juodai.
Sukurs draugystės simbolį
„Žydai ant kapų neša ne gėles, o akmenis. Akmenimis grįsta ir aikštė, kur stovi obeliskas. Todėl sumanėme, kad ant namo taip pat turi atsirasti stilizuota akmenų mozaika. Kai veidrodžių šukėse atsispindės šviesos, besikeičiančios gamtos atspindžiai, jie tarsi primins degančius akmenis“, – sakė menininkas.
Kauniečiai jau pradėjo gražinti ir namo fasado šonines sienas. Jos įvairiaspalvės, primena spalvingus debesis.
„Nors getas – tragiška istorijos dalis, jame gyvenę žmonės vis dėlto stengėsi rasti ir džiaugsmo prošvaisčių. Gete gyveno ir žaidė vaikai, todėl ant šoninio namo fasado nupiešiu ir du apsikabinusius vaikus. Tai tarsi draugystės simbolis“, – pasakojo V.Jakas.
Menininkas sakė, kad ryškiomis spalvomis ir dviejų vaikų figūromis nori pabrėžti žydų ir lietuvių bendrystės, kaimynystės, susitaikymo idėjas.
Kūrėjus globoja gyventojai
Name, ant kurio fasado kuria menininkai, gyvena dvi kaunietės. Vienos jų – Angelijos Gudžiuvienės bute menininkai jau jaučiasi kaip namuose, ten laiko savo medžiagas, ilsisi. Moteris kūrėjus vaišina pietumis.
A.Gudžiuvienė pasakojo, kad name gyvena nuo pat gimimo – 1948 metų.
„Kada jis pastatytas, duomenų nelikę. Bet akivaizdu, kad jis turi savo aurą. Sovietmečiu visos aplink stovėjusios lūšnos buvo nugriautos, o mūsų namas išliko. Dabar čia atvyksta daugybė turistų grupių, visi aplanko obeliską. Todėl puiku, kad menininkai namą ėmėsi gražinti“, – sakė moteris.
V.Jakui padėti įgyvendinti projektą atvyko ir jo duktė Staselė Jakunskaitė su vyru Edvinu Kepežinsku. Abu jie taip pat yra menininkai, gyvenantys Airijoje.
„Šis projektas universalus. Daugybė greta gyvenančių ar pro šią vietą keliaujančių žmonių į jį atkreipia dėmesį, daugelis šypsosi, nes patinka ryškios spalvos ir veidrodžių spindesys. Vis klausia, kas čia bus. Šis darbas vienija žmones“, – sakė E.Kepežinskas.
Reikėtų įkurti muziejų
V.Jakas įsitikinęs, kad projektas „Degantys akmenys“ yra kur kas didesnių planų pradžia.
„Kaune reikėtų įkurti šiuolaikinį žydų muziejų. Tam puikiausiai ir tiktų šis namas. Jame yra 4 butai. Juos išpirkus iš savininkų tai būtų galima padaryti. Manau, kad pinigų galėtų skirti ne tik miestas, jų galima gauti dalyvaujant tarptautiniuose projektuose“, – sakė kaunietis.
Kaip muziejaus tęsinys galėtų būtų netoli esanti Sąjungos aikštė. Jos erdves būtų galima skirti žydų tautybės žmonėms įamžinti piešiant jų portretus.
V.Jakas teigė, kad šią idėją palankiai vertina ir Kauno savivaldybė, ir žydų bendruomenės nariai.
Vilijampolės centras buvo apleistas
Algimantas Mickevičius
Vilijampolės seniūnas
„Vilijampolės seniūnijos atgimimo procesai prasidėjo kiek kitaip nei, pavyzdžiui, Kauno centre. Pirmiausia atgimė pramogoms ir poilsiui skirtas Lampėdžio ežeras ir aplink jį esančios teritorijos.
Dabar atsinaujinimas vyksta kitoje seniūnijos dalyje palei Nerį, Brastos gatvėje ir netoli jos, kur statomi ir projektuojami nauji gyvenamieji kvartalai.
Vilijampolės istorinis centras – Sąjungos aikštė, A.Kriščiukaičio, Linkuvos ir gretimos gatvės ilgiau buvo apmirusios, tačiau ir jose jau planuojamos permainos, atnaujinimo darbai.
Todėl tai, kad ir menininkai prisideda prie Vilijampolės patrauklumo didinimo, yra puiku. Čia tikrai yra ką pamatyti, ką sužinoti, nes tai turtingą istoriją turinti vietovė.
Manau, kad idėja kurti Vilijampolėje žydų muziejų taip pat įdomi. Ir dabar pas mus atvyksta šios tautybės žmonių. Todėl jei aplankę obeliską jie galėtų užeiti į muziejų, toliau nuvykti į Sąjungos aikštę, būtų puikus maršrutas ir turistams, ir patiems kauniečiams, vertinantiems savo miesto praeitį ir dabartį.“
