Pagrindiniu uždaviniu laikydama vietos tapatybės suvokimą, „Dorė“ aktualiomis Prūsijos (Mažosios) Lietuvos ir Kuršių nerijos istorijos, kultūros atminties temomis kalba nepaviršutiniškai ir atsakingai, pasiremdama naujausiomis tyrinėtojų įžvalgomis.
Po Antrojo pasaulinio karo Kuršių nerijoje liko vos keli senieji gyventojai – kuršininkai, todėl vietos tapatybės suvokimas šiandieniniams neringiškiams yra be galo svarbus. Rašydama Kuršių nerijos ir Prūsijos (Mažosios) Lietuvos istorijos temomis „Dorė“ neringiškiams ir Neringos mylėtojams atveria užmarštin nugrimzdusį pasaulį, apgaubtą ideologizuotų mitų, kurį pažinti sovietmečiu buvo galima labai vienpusiškai.
Penki „Dorės“ leidiniai (paskutinieji du išleisti pamečiui, kalendorinių metų pabaigoje) liudija tęstinumą ir brandą, sutelktą autorių kolektyvą. Be kita ko, „Dorė“ yra vienintelis leidinys fiksuojantis Neringos kultūrinio gyvenimo vyksmą (skelbiama metų kultūros įvykių apžvalga), pristatantis Neringoje teikiamos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos laureatus.
Leidinio vertę didina autorių kompetencija. Penktojoje „Dorėje“ publikuojamas pokalbis su iškiliausia Reformacijos tyrinėtoja dr. Inge Lukšaite (2017m. Neringos savivaldybės Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos laureatė) padės susivokti sudėtinguose Reformacijos procesuose, kurie suformavo Prūsijos (Mažosios) Lietuvos gyventojų – lietuvininkų ir kuršininkų tapatybę.
Didžiųjų asmenybių įtaką Kuršių nerijai atveria nuolatinė „Dorės“ autorė, istorikė, Klaipėdos universiteto doc. dr. Nijolė Strakauskaitė. Savo publikacijose ji rašo apie baltistikos korifėją Adalbertą Bezzenbergerį, 40 vasarų praleidusį Juodkrantėje, ir visiškai visuomenei nežinomą Karaliaučiaus intelektualą Ludwigą Goldsteiną, kurio pastangomis rašytojas Thomas Mannas atvyko į Karaliaučių, o vėliau – į Kuršių neriją.
Trečioji asmenybė, kuriai nidiškiai turėtų būti dėkingi už Nidos savitumo išsaugojimą yra dailininkas ekspresionistas Ernstas Mollenhaueris, su kurio vardu siejamas Nidos dailininkų kolonijos suklestėjimas XXa. 3-4 dešimtmečiais (žurnalistės Raimondos Ravaitytės – Meyer pokalbis).
Siekdama surinkti ir užrašyti vyresnės kartos neringiškių prisiminimus apie Neringą „po lūžio“ (ją apgyvendinus naujakuriais), „Dorė“ skelbia ilgamečio Nidos mokyklos direktoriaus Stanislovo Valančiaus pasakojimus apie mokyklą ir bendruomenę (žurnalistės Astos Jankauskienės pasakojimas).
Rašyti Neringos kraštovaizdžio temomis „Dorę“ paskatino visuomenei mažai žinomi paskutiniųjų dešimtmečių mokslo tyrinėjimai, koreguojantys mūsų žinias apie Kuršių neriją. Klaipėdos universiteto prof. dr. Albertas Bitinas specialiai „Dorei“ parengė publikaciją apie naujausius Kuršių nerijos geologijos tyrinėjimus.
Legendinio Nidos fotografų seminaro, paminėjusio 40-metį, reikšmę, aptaria fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas. Taip pat pristatomas pirmasis Neringos mero premijos, skirtos fotomenininkui, laureatas Vitalijus Butyrinas.
Kūrėjų skiltyje didžiuojamės galėdami publikuoti naujausius Nidoje gimusios ir augusios poetės Neringos Abrutytės (šiuo metu gyvenančios Danijoje) eilėraščius.
Penktoji „Dorė“ – gausiai iliustruota, jos viršelyje – dailininko Romano Borisovo (2016m. M.L.Rėzos premijos laureatas) akvarelė „Karaliaučiaus katedros altoriaus dalies likučiai“ . Apie Borisovo akvarelėse atgimusius Rytprūsius pasakoja klaipėdietė Birutė Skaisgirienė. IV viršelyje – 5 Reformacijos postulatai lotyniškai – tai dedikacija 2017 m. šalyje pažymėtiems Reformacijos metams.
„Dorės“ sudarytoja ir redaktorė – žurnalistė, ilgametė Neringos korespondentė „Klaipėdos“ dienraštyje Raimonda Ravaitytė-Meyer 30 metų nuolatos gyvena ir dirba Neringoje.
