Vienoje plokštelės pusėje – Arturo Bumšteino, Antano Dombrovskio, Linos Lapelytės ir Viliaus Šiaulio kvarteto „Twentytwentyone“ kūryba, kitoje – Martyno Bialobžeskio, Antano Jasenkos, Vytauto V. Jurgučio ir Jono Jurkūno kolektyvo „DIISSC Orchestra“ muzika.
Šis elektroninės eksperimentikos vinilas išleistas bendradarbiaujant su Lenkijos įrašų kompanija „Bôłt Records“, kuri savo leidybinėje veikloje didelį dėmesį skiria Rytų Europos muzikos eksperimentinėms praktikoms.
„Daugiau nebeįstengėme likti atsparūs vinilinių plokštelių leidybos bumui ir mūsų nuolatinių leidinių pirkėjų užklausoms „kada pagaliau išleisite vinilą“, todėl ryžomės išleisti albumą šioje laikmenoje, – komentavo Lietuvos muzikos informacijos centro direktorė Asta Pakarklytė. – Tam, žinoma, ieškojome konceptualaus turinio, mūsų veiklos kontekste netipiškų sprendimų, istorinių ir retrospektyvinių pasirinkimų.“
Idėja išleisti „Twentytwentyone“ ir „DIISSC Orchestra“ kūrybos „split LP“ kilo leidinio prodiuserei Gailei Griciūtei. Nepaisant abiejų kolektyvų skirtumų: „Twentytwentyone“ kūrybinė strategija grįsta grafinių partitūrų ir judančių vaizdų garsinėmis interpretacijomis, o „DIISSC Orchestra“ – „žemųjų“ ir „aukštųjų“ technologijų jungtimi, pasirodymuose naudojant laikmačius, diskų grotuvus, senuosius sintezatorius „Venta“, aparatūros trikdžius ir pan., prodiuserė įžvelgė ir šių kolektyvų sąsają.
Abu kolektyvai – ryškūs, idėjiškai stiprūs, performatyvūs ir kūrybiški reiškiniai Lietuvos eksperimentinės muzikos scenoje. Nors šiandieną kvartetų nariai kartu aktyviai nebesireiškia, kiekvienas jų toliau plėtoja individualias kūrybines veiklas ir kuria įvairius projektus su skirtingomis kūrybinėmis komandomis.
„Regis, būtent šie du aspektai: stilingas retrospektyvinis elektroninės eksperimentikos kolektyvų split’as ir toliau atskirai sėkmingai besireiškiančių aštuonių kompozitorių ir garso menininkų asmenybės „užkabino“ ir mūsų partnerius Varšuvoje – „Bôłt Records“ leidybos kompaniją. Aštuonios kūrybingos asmenybės, turinčios skirtingus estetinius polinkius ir išsiskiriančios savo kūrybinėmis praktikomis suteikė šiam leidiniui tvarumo krūvį ir išliekamąją vertę“, – mano Lietuvos muzikos informacijos centro vadovė.
Leidinys jau sulaukė atgarsių kitoje Atlanto pusėje – Niujorke įkurta tarptautinė elektroninės, industrinės, ambientinės ir eksperimentinės muzikos naujienų platforma „Chain D.L.K.“ šį albumą įvardijo kaip „įmantrų paketą elektroninės muzikos avangardo aistruoliams“.
Stuarto Bruce’o nuomone, „Twentytwentyone“ improvizuojami Cornelius Cardew grafinės partitūros „Treatise“ puslapiai turėtų patraukti elektroakustiniu stiliumi, kurio kontekste išryškėja „sci-fi“ garso takelių skambesiai, ilgi ir darnūs industriniai gausmai, garso efektų laboratorijos eksperimentai, mistiniai ir švelnūs perkusiniai šlamesiai, sunkesnio triukšmo ir aštresnio garsyno epizodai. O „DIISSC Orchestra“ kompozicijos balansuoja tarp rupių industrinių triukšmų ir lėtų sintezatorinių akordų gausmų, ritmiškai pulsuojančių skaitmeninių dažnių ir ambientinių garsynų su „smėlio priemaišomis“.
„Twentytwentyone“ ir „DIISSC Orchestra“ vinilinės „split“ plokštelės leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Asociacija LATGA.
