1. Statant spektaklį režisierei Marijai Simonai Šimulynaitei teko perskaityti ir išanalizuoti pluoštą dokumentų, istorinių straipsnių ir knygų. Tarp jų – „Livonijos kronikas“, Edvardo Gudavičius „Mindaugą“, Alfredo Bumblausko straipsnius, Just.Marcinkevičiaus „Mažvydą“, „Katedrą“, „Daukantą“, „Dvidešimtąjį pavasarį“.
Nagrinėdami Mindaugo tematiką spektaklio kūrėja turėjo ne vieną susitikimą su Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja, VU istorijos fakulteto docente dr. Jolanta Karpavičiene. LDK valdovų rūmai yra nepamainomi šio proejekto partneriai.
2. Spektaklyje iš viso vaidina 13 artistų, iš kurių penki – profesionalūs Baltijos baleto teatro šokėjai, 8 profesionalūs aktoriai iš skirting Lietuvos teatrų. Spektaklyje vaidina 12 vyrų ir 1 moteris.
3. Just.Marcinkevičiaus poemoje yra personažas puodžius Senis, iš molio lipdantis indus. Šiuolaikinėje versijoje Senis virsta „molio žmogumi“, simbolizuojančiu išminties pradą, savotišku lietuviškuoju šamanu. Aktoriaus fizinė auka – 50 minučių (t.y. visą antrąjį veiksmą) aplipintam moliu išsėdėti viena poza. Šį vaidmenį atliko Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Emilis Pavilionis.
„Iš pradžių nutirpsta kojos, tada būna klaikiai šalta, po to porą sakinių pasakau, sušylu. Vėliau vėl tirpsta kojos, bet apskritai molis man patinka, jaučiuosi jame savas, man visai smagu jame kapstytis. Beje, po to būna labai švelni oda”, – juokėsi Senio personažą spektaklyje kuriantis aktorius.
Molio žmogui vienam spektakliui sunaudojama apie tris kibirus molio.
4. Valdovų rūmų kieme vykusio spektaklio akcentu tapo didingas kupolas. Tačiau ši dekoracija pritaikyta lauko erdvei, todėl Rusų dramos teatre kupolą pakeis kitas originalus scenografinis sprendimas – mobilūs laiptai. Ši scenografija – tarsi šlovės, kilimo į garbę, karjerą, aukštumas simbolis.
5. Keli aktoriai spektaklyje kuria po kelis vaidmenis. Pavyzdžiui, E.Pavilionis Senį kuria antrajame veiksme, o pirmajame veiksme vaidina Vykintą. Mantas Barvičius pirmajame veiksme vaidina Vismantą, kuprotą ligotą Lietuvos kunigaikštį, o antrajame tampa Zyvertu – suktu vienuoliu kunigėliu. Šis artistas visą mėnesį augina barzdą, o spektaklio premjeros metu per pertrauką turi greitai nusiskusti, pasilikti tik „ožio barzdelę“, pakeisti kostiumą ir šukuoseną.
6. Norėdama sukurti stipresnį barzdotų lietuvių įvaizdį, režisierė prašė visų aktorių nesikirpti plaukų, nesiskusti barzdų.
7. Kai pirmame veiksme nužudytojo Vismanto siela priekaištauja Mortai ir Mindaugui, jai „iškruvinti“ sunaudojamas vienas buteliukas dirbtinio kraujo – jo visi aktoriai labai nemėgsta, nes dirbtinis kraujas nenudžiūna.
8. Videomenininkas Rimas Sakalauskas moderniam spektakliui sukūrė jėgos suteikiančias monumentalias 3D vaizdo projekcijas. Jos šiuolaikinio „Mindaugo“ pastatyme atstoja scenografiją. Kūrėjas žada užkariauti publikos dėmesį įspūdingais reginiais. Žiūrovai scenoje išvys siurrealistines vizualizacijas.
9. Didžioji dalis spektaklio muzikos sukurta naudojant vargonus. Juos kompozitorius Mykolas Natalevičius derino su elektronine muzika. Nors visa muzika sukurta kompiuteriu, jis siekė kuo tikroviškesnio vargonų garso. Todėl kuriant muziką naudojo ne sintezuotą vargonų garsą, o tikrose bažnyčiose įrašytas garsų bibliotekas, kurios leidžia pasiekti aukštą kokybę.
Spektaklyje girdimi vargonų garsai iš įvairių Europos bažnyčių, tad tai spektaklio kūrėjai laiko tarsi subtilia užuomina, atspindinčia europietišką Mindaugo politikos kryptį.
Spektaklio muzikai kompozitorius taip pat naudojo styginius instrumentus, senovinius pučiamuosius ir elektroninius tembrus.
„Kai režisierė pasakojo man, kaip įsivaizduoja muziką, užsiminė, kad girdi vargonus. Aš labai apsidžiaugiau, nes vargonai yra mano vienas mėgstamiausių instrumentų, jiems esu sukūręs nemažai muzikos. Be to, su jais gyvenime esu susidūręs tiesiogiai – studijų metais uždarbiaudavau kaip vargonininkas bažnyčiose“, – įdomų faktą atskleidė spektaklio muziką kūręs M.Natalevičius.
10. Modernaus spektaklio „Mindaugas“ kostiumai siūti ne Lietuvoje.
