Nors šiais laikais apie fizinę ir dvasinę sveikatą dažnai kalbama kaip apie atskirus dalykus, visdėlto netrūksta įrodymų apie galudų jų tarpusavio ryšį.
„Negatyvus nusiteikimas, tokios emocijos kaip pyktis, pavydas, kerštas ir panašūs dalykai, veikia ne tik per ilgą laiką. Darant imunologinius tyrimus vos per kelias minutes galima pamatyti, kaip pakinta kraujo kūneliai, jei žmogus supyksta ar išsigąsta. Sukėlus žmogui neigiamas emocijas už kelių minučių kraujyje atsiranda pakitimų, rodančių, kad jie kenkia žmogui. Jei žmogus tokių neigiamų emocijų apimtas ilgą laiką, sunku tikėtis, kad jis bus sveikas“, – svarstė akademikas, prof. Jurgis Brėdikis.
Tam, kad žmogus patirtų kuo daugiau teigiamų emocijų, susitvarkytų su patiriama įtampa ir savo mintimis, menas gali būti nepakeičiamas pagalbininkas.
„Net mažas vaikas žino, kad dantis reikia valytis kasdien, nes tai svarbu mūsų burnos higienai, mūsų sveikatai. Bet mes nekalbame, kad žmogui kartą per savaitę reikia paklausyti muzikos, paskaityti poezijos – tam, kad mes būtume sveikesni, tai iš tiesų labai svarbu“, – sakė projekto „Menas žmogaus gerovei“ vadovė, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (NKKI) direktorė Roma Survilienė.
O jei daugiau laiko skirtume prevencijai ir rūpinimuisi savo visokeriopa – tiek dvasine, tiek emocine – sveikata, tikėtina, ir gydytojų slenksčius mintume kur kas rečiau.
„Daugiau nei pusė pas šeimos gydytojus ateinančių žmonių skundų iš tiesų neturi fiziologinių paaiškinimų. Vadinasi, šiuolaikinis žmogus labai kenčia nuo psichosomatinių problemų: mūsų psichologinės problemos, mūsų įtampa daro įtaką mūsų kūnui ir tai pasireiškia per skausmą ir įvairias ligas“, – teigė choreografė, šokio-judesio terapeutė Kamilė Pundziūtė.
Menininkai, socialiniai aktyvistai Algirdas ir Remigijus Gataveckai pastebėjo, kad per kultūrą ir aplinkos veiksnius žmonės net gali veikti vieni kitų sveikatą.
„Jei žmogus elgiasi netinkamai, turi psichologinių problemų, jo elgesys kaip užkratas gali užkrėsti kitus neigiama praktika. Taip pat ir priešingai – būna žmonių, kurie veikia lyg gerasis virusas“, – kalbėjo jie.
Laidoje taip pat ieškota atsakymų, kaip žmones veikia meno terapija, kaip šiuolaikiniai mokslininkai matuoja aurą ir jos pokyčius, kaip žmogaus sveikatą veikia kultūroje atsirandančios naujos, anksčiau fantazijomis laikytos technologijos.
Savo mintimis „Kultmisijose“ taip pat dalijosi neurobiologas, biofizikas prof. Osvaldas Rukšėnas, psichologė, psichiatrė prof. Gražina Gudaitė, allergomedica.lt vadovas Gintautas Gylys, menotyros ir semiotikos mokslų daktarė Gintautė Žemaitytė, tekstilės terapeutas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre Mantas Televičius, jogas, gongų meistras Vyrenijus Andrijauskas, techninių mokslų daktaras, auros fotografas Artūras Dabkevičius.
Kultmisijų įrašus galima rasti čia
Dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“ – sekmadienį, vasario 11 d. , 12 val. per LRT „Kultūra“ kanalą.
