Pagal George'o Bizet ir Rodiono Ščedrino „Karmen siuitą“ sukurtas šokio spektaklis išskirtinis, nes scenoje bus galima išvysti vieną žymiausių šalies baleto šokėjų Beatą Molytę-Kulikauskienę, o virš scenos kabančiame balkone – Klaipėdos kamerinį orkestrą (vadovas Mindaugas Bačkus) ir mušamųjų ansamblį „Giunter Percussion“ (vadovas Pavelas Giunteris). Rečiau besilankantiems šokio spektakliuose priminsime, kad paprastai orkestrai žiūrovams lieka nematomi. Muzikantams diriguos Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro dirigentas Martynas Staškus.
Baleto šokėjos ir choreografės Aušros Krasauskaitės režisuotame šokio spektaklyje – šiuolaikinė Karmen istorijos interpretacija. Pagal užburiamą R.Ščedrino „Karmen siuitos“ muziką kurtame spektaklyje atsisakoma ispaniško kolorito, kuris paprastai scenoje lydi Karmen, ir susitelkiama į pagrindinės herojės gaivališko prado išlaisvinimą.
„Karmen siuita“ – vyro dovana Majai Pliseckajai
„Karmen siuita“ sukurta 1967 m. Legendinę baleriną Mają Pliseckają taip žavėjo Prospero Merimee sukurtos herojės likimas, kad tai įkvėpė balerinos vyrą kompozitorių R.Ščedriną parašyti muziką pagal G.Bizet operos pagrindinę temą. 1967 m. “Karmen siuita” pirmą kartą pastatė kubiečių choreografas Alberto Alonso. Būtent M.Pliseckajos sukurta Karmen turėjo didžiulį pasisekimą įvairiose pasaulio scenose.
Vėliau daugelis baletmeisterių kūrė šio spektaklio choreografines versijas. „Karmen siuitai“ neliko abejinga ir A.Krasauskaitė.
„Giunter Percussion“ vadovas P.Giunteris pasakojo, jog teko garbė atlikti „Karmen siuita“ dar 1999-aisiais Trakų festivalyje kartu su aukščiausio lygio styginių orkestru – Lietuvos kameriniu orkestru, vadovaujamu Sauliaus Sondeckio, ir žymiausiais Lietuvos perkusininkais. Tąkart čia šoko „Rusų imperatoriškojo baleto“ trupė, o pasirodymą stebėjo M.Pliseckaja ir unikaliosios partitūros autorius R.Ščedrinas.
Reginys tik žiūrovams
„Rugpjūtį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatytą „Karmen siuitą“ grojome Palangoje. Džiaugiuosi sulaukęs kvietimo tai pakartoti. Žiūrovų laukia įstabus reginys. Muzika ir šokis čia tampa viena: kiekviena scena augte suaugusi su muzika ar net atsiradusi iš tos muzikos“, – pabrėžė P.Giunteris, apgailestaujantis, kad muzikantai šokio nemato...
Muzikantams, deja, tenka girdėti ar jausti energetiką.
„Mes matome tik momentą, kai artistai priartėja prie žiūrovų. Šokio spektaklis taip kūrybingai sudėliotas, kad tiek muzikantai, tiek šokėjai ir net dirigentas turi savo vaidmenį. Kokį? Šią paslaptį įmins tik atidūs ir jausmingi žiūrovai“, – intrigavo mušamųjų ansamblio vadovas.
„Giunter Percussion“ vadovas P.Giunteris pasakojo, jog „Karmen siuitą“ jo vadovaujamas kolektyvas kartu su žymiais dirigentais, kaip Modestas Pitrėnas, Sergejus Krylovus, grojo daugybėje šalių.
„Mūsų atliekama „Karmen siuita“ skambėjo Italijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, bet, aišku, labai malonu buvo groti Vilniuje, Kaune ir Palangoje“, – sakė P.Giunteris.
Nepakartojama
„Karmen siuita“ parašyta penkiems perkusininkams, tačiau Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatyme žiūrovų laukia ir staigmenos – improvizuoti muzikiniai šios srities profesionalų intarpai.
„Kartą net paties maestro R.Ščedrino įsidrasinęs klausiau, ar neplanuoja sukurti naujų kūrinių mušamiesiems instrumentams. Garsusis kūrėjas sakė, kad neplanuoja, bet juokdamasis pridūrė: „Grokite „Karmen siuitą“, grokite...“, – pasakojo P.Giunteris.
Beje, R.Ščedrinas sukūrė daug baletų, operų, kantatų, oratorijų, simfonijų, koncertų orkestrui, tačiau būtent „Karmen siuita“ tapo jo vizitine kortele ir sulaukė didžiausios šlovės.
„Karmen siuitoje“ kamerinio orkestro ir mušamųjų ansamblio instrumentai įtikinamai perteikia G.Bizet operoje reikšmingą žmogaus balsą.
Sujungia Klaipėdos muzikos mekas
Klaipėdos kamerinio orkestro vadovas M.Bačkus pasakojo, kad jo vadovaujami muzikantai šiuo metu „Karmen siuitai“ ruošiasi individualiai ir laukia atvykstant dirigento M.Staškaus.
„Karmen siuita“ man labai gerai pažįstama nuo jaunystės. Tai buvo itin populiarus profesoriaus S.Sondeckio ir jo vadovaujamo Lietuvos kamerinio orkestro atliekamas kūrinys. Profesorius rengdavo bendrus orkestro ir studentų koncertus. Kartą net įrašinėjo televizija“, – prisiminė M.Bačkus.
M.Bačkus pristatė labai svarbų aspektą – „Karmen siuita“ sujungia Klaipėdos miesto koncertų salę ir Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą.
„Paprastai tai dvi atskiros muzikos kultūros institucijos, tačiau dėl spektaklio tampame gražia visuma. Tai labai svarbi ir graži misija plėtojant uostamiesčio kultūrinės bendruomenės bendradarbiavimą“, – pabrėžė M.Bačkus.
Anot Klaipėdos kamerinio orkestro vadovo, jo vadovaujamas orkestras turi įvairiausios muzikinės patirties dirbdamas su įvairiomis meno formomis ir jų atstovais: „Teko dirbti ir su aktoriais, ir su šokėjais. Šiuolaikinis pasaulis labai keičiasi ir ieškoma vis naujų formų.“
