[[ge:lrytas:lrytas:3763471]][[ge:lrytas:lrytas:3763474]]
Ketvirtadienį pasibaigusi Kauno bienalė kauniečius stebino ne tik į sovietinę virtuvę „uždariusi“ Juozo Zikaro „Laisvę“. Mažai kas žino, kad šis japono Tatzu Nishio kūrinys buvo diptikas ir turėjo antrąją dalį – „Butą nuomai“.
„Tai – vienas kitą papildantys kūriniai. Sovietų režimo laikotarpiu apie laisvę kalbėdavome kelių kvadratinių metrų virtuvėse. Tai įkūnijo „Laisvės“ skulptūros aplinka.
[[ge:lrytas:lrytas:3694741]]
O „Butas nuomai“ buvo kaip reversas. Šiuolaikiškai įrengtame bute, kur viskas kalba apie XXI a., kur galime svajoti apie visas laisves, pamatome, kad jame yra praeities liekana.
Menininkas per tai kalba, kad tos liekanos – mąstymo būdas, pasyvumas, įtarumas – ne taip lengvai išsilukštena iš pasąmonės“, - aiškino Kauno bienalės vadovė Virginija Vitkienė.
Antroji diptiko dalis buvo įrengta vieno kambario bute Laisvės alėjos 50 D namo pirmame aukšte. „Buto nuomai“ miegamajame gulėjo iš putoplasto pagaminta Lenino skulptūros kopija. Tos pačios skulptūros, kuri kadaise stovėjo vadinamojoje Lenino aikštėje, netoli Karo muziejaus.
Šiemet Kauno bienalės tema buvo paminklai.
Nesuprato, kur atsidūrė
Įdomiausia tai, kad kai kurie „Buto nuomai“ lankytojai nežinojo, kad patenka į T.Nishio sukurtą erdvę ir dalyvauja performanse. Mat buto nuomos skelbimas buvo patalpintas internetinėse nuomos svetainėse. Iš nuotraukų negalėjai įtarti, kad butas – meno, o ne gyvenimo erdvė.
„Iš pradžių skelbimą įdėjome per maža kaina. Buvo ažiotažas. Vos įdėjus skelbimą dešimt minučių telefonas skambėjo be perstojo. Žmonės norėdavo nuomoti net neapsilankę, atbėgdavo su rankpinigiais.
[[ge:lrytas:lrytas:3763473]]
Darbuotojas juos perspėdavo, kad teks gyventi su viskuo, kas yra bute – su skulptūra taip pat. Dauguma žmonių net nepaklausdavo, kas čia įvyko – menas ar kas – tik tyliai išeidavo.
Buvo trys ar penki žmonės, kurie primygtinai norėjo išsinuomoti butą ir su skulptūra miegamajame. Tekdavo jiems pasakyti, kad čia meno projektas. Atsiprašydavome, kad sutrukdėme laiką“, – pasakojo V.Vitkienė.
Vėliau pakėlus kainą Kauno bienalės darbuotoja „Bute nuomai“ sulaukdavo 1-2 skambučių per dieną. Reakcijų buvo įvairių.
„Vienas vyras iš Nigerijos labai juokėsi. Sakė: „Aš jo (Lenino. - Red.) bijau. Naktį atsikelsiu, o šitas bus ant manęs užvirtęs.“
Buvo mergina iš Švedijos, ji būtų išsinuomojusi butą, jei skulptūra būtų išvežta. Lietuvaičiai pasiūlymą priimdavo santūriai. Bandydavo mandagiai išsisukti, klausdavo: „Iki kada jums reikia pasakyti atsakymą?“
Įdomiausia, kad niekas nematydavo Kauno bienalės lipduko ant durų, niekam nekildavo klausimo, gal čia koks menas. Žiūrėdavo į mane kaip į keistuolę.
[[ge:lrytas:lrytas:3763472]]
Menininkas iš Suomijos sakė, kad jo šalyje tokį butą su Leninu žmonės iš karto išsinuomotų. Neįtikintum, kad tai – kliuvinys. Priimtų tai kaip pokštą ir dar pasidarytų prie jo fotosesiją“, – pasakojo Kauno bienalės savanorė Rasma, kuri budėjo „Bute nuomai“.
Netikėtumai ir „Sodroje“
Šios bienalės metu netikėtumą patyrė ne tik „Buto nuomai“ lankytojai, bet ir „Sodros“ klientai. Užėję į miesto centre esantį įstaigos skyrių ir atsisėdę ant kėdės laukiamajame, jie įjungdavo muzikinį Jurgio Mačiūno takelį.
„Kauno bienalė siekė, kad menas pasiektų žmones netikėtai, tuos, kurie neateina į muziejų ar parodas. „Sodros“ poskyrio darbuotojai manė, kad žmonės įsižeis, jog muzika trikdo jų rimtą reikalą, bet iš tiesų muzika žmones pralinksmindavo.
Dėl „Buto nuomai“ - neįsivaizduoju, kaip galima nesuprasti, kad patekai į meno projektą. Tikiuosi, žmones pasieks ši informacija“, – kalbėjo V.Vitkienė.
Šiemet meno projektas pirmą kartą išėjo į netradicines miesto erdves. Ir nors visą laiką nuo rugsėjo vidurio iki lapkričio pabaigos lijo, organizatoriai projektą vertina kaip sėkmingą.
[[ge:lrytas:lrytas:3763611]]
„Dažniausia pigiau yra atsisiųsti jau sukurtus kūrinius ir padaryti parodą muziejuje.
Bet šiuo atveju atsigabenome menininkus iš įvairių pasaulio šalių, pristatėme jiems Kauną ir miesto istoriją. Jie sukūrė įdomias intervencijas. Buvo užsakyti ir įgyvendinti virš dvidešimt kūrinių, susijusių su Kaunu ir Lietuva, su mūsų atmintimi.
Žmonės, kurie dalyvavo ekskursijose, susipažino su atokiomis, apleistomis miesto vietomis, kurioms trūksta dėmesio. Kai kurie miestiečiai pirmą kartą apsilankė Vilijampolėje“, – sakė Kauno bienalės vadovė.
Menininkų komanda ketina ir po dvejų metų meną rodyti netikėtose miesto vietose.
[[ge:lrytas:lrytas:492300]]
