Pirmą kartą Lietuvos istorijoje kuriamas radijo serialas

Serialo ėmėsi režisierius Juozas Javaitis su talentingais aktoriais – Jokūbu Bareikiu (Vilius Karalius), Jolanta Dapkūnaite (Grėtė), Egle Gabrėnaite (Karalienė), Rasa Samuolyte (Barbė), Juozu Budraičiu, Arvydu Dapšiu, Aliku Kazlovu, L. Kalpokaite, Vitalija Mockevičiūte, Almantu Šinkūnu, Indre Mickevičiūte, Mindaugu Capu, Neringa Bulotaite, Roku Petrausku, Birute Marcinkevičiūte, Inga Burneikaite ir kitais.

Scenarijų parašė Vida Mikšytė-Morkevičienė ir J.Javaitis. 

Pirmąjį Lietuvoje radijo serialą kuriantis režisierius teigė, kad istorinių momentų šiame projekte – ne vienas: „Pirmasis – tas, kad šiemet – I.Simonaitytės jubiliejus". 

„Mintis kurti radijo serialą kilo ne man, o Vidai Mikšytei-Morkevičienei, kuri didžiulį 600 puslapių romaną perkėlė į 100 puslapių scenarijų. Tada pasiūlė prie to padirbėti, o aš labai mėgstu I.Simonaitytę, nors nemėgstu kaimiškosios lietuvių literatūros ir lietuvių autorių kūrinius skaitau labai retai. Ji – tikrai unikali, visiškai išskirtinė mūsų literatūros autorė“, – įsitikinęs J.Javaitis.

Dėl šios priežasties režisieriui dirbti su pjese, jo teigimu, yra didžiausias malonumas. Puiku ir tai, kad, pasirinkus radijo serialo formatą, scenarijaus nereikėjo trumpinti, spausti. 

„Europos radijo stotyse radijo serialai kuriami gal ne pagal tokius sudėtingus kūrinius, tačiau jų yra. Lietuvoje to nebuvo ir nereikia manyti, kad tai bus radijo muilo opera. To nebus“, – tikino pašnekovas.

J.Javaitis – teatro režisierius, kurio didžioji karjeros dalis prabėgo kine, tačiau radijo teatras, kaip pats teigia, jam yra be galo įdomi sritis. Daugiausia ir todėl, kad pavargo nuo darbo su vaizdo filmavimu ir montavimu. „Čia galiu išgauti įsivaizduojamą vizualumą, tad man be proto įdomu“, – aiškino režisierius.

Daugybę metų praleidęs kine, į radijo teatrą jis žiūri kaip į kino garso takelį. „Prašau, kad aktoriai nerėktų, viskas būtų intymu, šiurentų, šiugždentų. Tada gali išgirsti visą mintį, ir nereikia vaipytis. Tiesa, toje dešimtyje serijų bus visokios akustinės medžiagos: ir arkliai važiuos, ir karas, ir potvynis, ir krikštynos, ir baliai. Tų garsų – galybė“, – pasakojo J.Javaitis.

Su jais plušėti tenka radijo garso režisierei Sonatai Jadevičienei, su kuria pašnekovas teigė dirbantis jau ne pirmą kartą. 

„Ji – fantastiška režisierė, tad nesirūpinu. Mes vienas kitą ištisai giriam: jai patinka, kaip aš dirbu su aktoriais, kaip statau scenas, o man – kaip ji daro montažą. Žinoma, mes neturime tokio biudžeto, kad galėtume sukurti tikrą garso takelį. Turiu padaryti taip, kad klausytojas tarsi pamatytų, kas vyksta, kokie yra personažai, o kuriama viskas tik garsų partitūra ir aktorių balsais“, – aiškino J. Javaitis.

Nors spektaklį kurti tik garsais – sudėtinga, anot režisieriaus, didžiausias iššūkis buvo ne tai. „Paskirsčiau vaidmenis, surinkau jiems tinkamiausius aktorius. Tada atėjo laikas repetuoti ir prasidėjo košmaras. Vienas gali ryte, kitas – po pietų, vienas antradienį, kitas – trečiadienį, o jie – partneriai. 

Kai scenose po du ar tris aktorius, dar kažkaip surankiojau. Tačiau yra dvi masinės scenos, o tai - katastrofa. Nusprendžiau kviestis tuos, kurie gali tą dieną, ir įrašyti. Tie aktoriai – meistrai, tik pasakau, ko noriu, ir jie viską padaro“, – žavėjosi J.Javaitis.

Jo teigimu, nė vieno spektaklyje vaidinančio aktoriaus įkalbinėti neteko. „Visi labai noriai sutiko ir neklausė, kiek mokėsime“, – kalbėjo režisierius. Pasak jo, Lietuvoje nestinga puikių aktorių. 

„Pavyzdžiui, J.Budraitis, turėjęs tik vieną sceną, kurioje senasis Karalius miršta, atėjo pasiruošęs. Kai nutarėme tą sceną išbandyti,  šiurpas per nugarą ėjo, kaip gerai jis perteikė tą vaidmenį“, – prisiminė J.Javaitis.

Pagrindinis pjesės herojus – Vilius Karalius. Nors jis veikia ne visose dalyse, spektaklį persmelkia šis personažas. Jį įkūnijantis aktorius J.Bareikis – mėgstamiausias režisieriaus vyriškas balsas seriale. 

„Buvo kilusi abejonė, ar dėl didelio užimtumo Vilių tikrai galės vaidinti J.Bareikis. Pradėjau ieškoti kito vyriško žemo, jauno balso, tokio, kuris suteikia saugumo jausmą, bet negalėjau kito tokio rasti. Manau, moterims jis tikrai labai patiks, o didžiuma klausytojų, žinau, yra moterys“, – dėstė režisierius.

O mėgstamiausias pjesės personažas jam – Grėtė. Šį dramatišką, spalvingą vaidmenį kurianti aktorė J.Dapkūnaitė įtaigiai atskleidžia emocinį personažo diapazoną nuo baikščios dvylikametės Pamarių žvejo dukters iki brandžios moters – Šalteikių ūkininkės Karalienės. 

„Sukrečiantis yra ir kontrastingas Barbės paveikslas, kurį labai emocingai kuria unikalaus talento aktorė R.Samuolytė. Dėl jos užimtumo buvau pasiryžęs per galvą verstis, kad būtent ši aktorė vaidintų Barbę. Ir Rasa tikrai sukūrė I.Simonaitytės talentui prilygstantį personažą“, – džiaugėsi J.Javaitis.

Aktorė E. Gabrėnaitė radijo teatrą atmena dar nuo tų laikų, kai jame vaidino Arnas Rosenas ir Eduardas Kunavičius. 

„Labai seniai, apie 1972–1973 metus, kai baigėme akademiją, jie buvo mūsų dievai. Visa mano vaikystė – radijo teatras. Simboliška, kad šiandien pirmą įrašą daro mano mokinė Justė Smieliauskaitė. Matau, kaip ji jaudinasi, žiūriu ir galvoju: kaip laikas greitai prabėgo“, – atviravo  E.Gabrėnaitė.

Paklausta, ar davė savo mokinei patarimų, aktorė prisipažino kartais kritiškai vertinanti jaunų žmonių vaidybą - ji atrodo perdėta, bet vėliau ją pateisinanti. 

„Gyvenime reikia labai daug nuveikti, kad viskas išeitų tarsi savaime“, – dalijosi patirtimi aktorė.

Anot E.Gabrėnaitės, radijo teatras – nelengvas, savitas žanras. „Čia reikia labai intymaus bendravimo, turėti paslaptį. Tačiau genialiai suvaidinti visur sudėtinga“, – teigė menininkė.

Režisieriaus J.Javaičio kvietimas vaidinti pirmajame radijo seriale ją nustebino: „Pagalvojau, kad turėtų būti labai įdomu. Būti radijuje ir kažką įrašinėti man teko jau labai seniai“, – atskleidė E.Gabrėnaitė.

Moteris radijo seriale „Vilius Karalius“ įkūnija mamą Karalienę. „Man yra tekę pabendrauti su I.Simonaityte, bet tik iš tolo. Tai buvo be galo įdomi asmenybė. Jos Karalienėje sudėta viskas - ir skausmas, ir meilė vaikams bei savo šaliai. Labai gražus personažas“, – pasakojo E. Gabrėnaitė.

Didelio pasiruošimo vaidmuo iš artistės nepareikalavo. „Mano amžiaus aktoriai – jau išmokę kalbėti be žodžių“, – juokavo menininkė.

Aktorius J.Bareikis radijo teatre vaidina pirmą kartą, tačiau darbas prie radijo mikrofono jam – ne naujiena: ne kartą teko garsinti filmus. „Žinoma, tai – kas kita: ten esi gana neutralus, o čia yra veiksmas, santykiai, atmosfera - visa tai reikia perteikti klausytojui nematant“, – aiškino aktorius.

Jis pritarė E.Gabrėnaitei, kad radijo teatrui būdingas intymumas, o savo personažą Vilių Karalių apibūdino kaip savimylą ir narcizą, draskomą egoizmo. „lgainiui ir jis susiduria su įvairiomis asmeninėmis, šeimos ir pasirinkimo problemomis", - pasakojo menininkas.

Kartu su J.Bareikiu radijo seriale vaidina ir jo dvylikametė dukra Barbora. „Juozas svarstė, kur rasti vaiką vaidmeniui seriale - pasiūliau išbandyti mano dukrą. Nesiekiu, kad ji sektų tėvų pėdomis, bet matau, kad jai tai įdomu", - aiškino Jokūbas. 
 
Jis teigė nesistengiantis dukros mokyti. „Manau, kad yra dalykų, kurių negalima išmokti. Nenoriu sugadinti gamtos, to, ką žmogus daro intuityviai. Tai gali sumenkinti jo pasitikėjimą savimi. Režisierius pasako tai, ko reikia. Jei kažkas nepavyksta, stengiuosi atsargiai duoti praktinį patarimą“, – pasakojo aktorius.

Pirmojo radijo serialo kūrybinėje grupėje yra ir radijo garso režisierė S.Jadevičienė. Pasak jos, šio kūrinio apimtis – išskirtinė LRT radijo teatro istorijos kontekste. 

„Pjesės paprastai būdavo vienos arba dvejų dalių, o čia bus devynios ar dešimt. Vien suvaldyti tiek aktorių ir tiek teksto yra didelis darbas. Visų surinkti vienu metu neįmanoma, todėl įrašinėjame mažais gabaliukais“, – aiškino S.Jadevičienė.

Moteris LRT radijuje dirba jau daugybę metų ir per tą laiką sukaupė vertingos patirties tiek radijo teatre, tiek garsindama laidas.

„Radijo teatras reikalauja aukštojo pilotažo, nes čia susilydo daugybė procesų ir elementų: įrašymas, mikrofonų pastatymas, garso kokybės reguliavimas, montažas, efektai, papildomi garsai, kurių ieškome fonduose arba įrašinėju pati. Reikia surasti ir tinkamą muziką. 

Tai – ilgas procesas, reikalaujantis dramaturgijos pojūčio ir žinių, nes nėra nei apšvietimo, nei dekoracijų, nei kostiumų. Už nieko nepasislėpsi - vaizdą sudaro garsai, pridedami prie žodžių", - aiškino garso režisierė.

S.Jadevičienės įsitikinimu, radijo teatro specifika kelia daug reikalavimų aktoriams, nes jie viską turi padaryti balsu. 

„Reikia jausti, kur esi, - tai labai sunku atėjus iš teatro scenos, kurioje galima kažką perteikti vizualiai. Radijo teatre aktorius turi tarsi apsinuoginti  prie mikrofono, parodyti, kas skauda, šaukti ne balsu, nes mikrofonas sproginės. Labai svarbūs visi niuansai, pauzės, kad nesijaustų skaitymo efekto. Aktorius turi taip įtikinti, kad žmogus, įjungęs radiją, jo neišjungtų“, – dėstė S.Jadevičienė.  

Moters nuomone, darbo sėkmę lemia viskas - aktorius ir jo vaidyba, garso režisieriaus profesionalumas, gebėjimas pridėti muziką, efektus ir t.t. Pasak ilgametės LRT darbuotojos, radijo teatre reikia visų žinių, kurios įgyjamos dirbat radijuje.